LTPriėmus ES Sutartį ir įvedus ES pilietybę, nebeįmanoma ES piliečių statuso ir jų turimų teisių atvykti į valstybę narę ir joje apsigyventi aiškinti taip, kaip iki jos priėmimo. Sutartyje nereikalaujama, jog Sąjungos piliečiai tam, kad naudotųsi numatytomis teisėmis, vykdytų profesinę ar savarankišką veiklą arba dirbtų pagal darbo sutartį. Pagrindine asmenų teise tapo teisė atvykti į kitą valstybę narę ir joje apsigyventi. Tačiau laisvo judėjimo teisė nėra neribota. Lietuvos valdžios administracijos turi teisę taikyti apribojimus laisvam asmenų judėjimui. Atsižvelgiant į tai, straipsnyje analizuojama išimties laisvam asmenų judėjimui taikymo sritis bei identifikuojamos viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos sąvokos. Ypatingas dėmesys skiriamas taip vadinamai apribojimų ribojimo taisyklei bei apsaugos nuo išsiuntimo iš šalies mechanizmui. Straipsnyje daroma išvada, kad Lietuvos valdžios institucijos turi teisę pačios įvertinti grėsmes savo teritorijoje ir spręsti dėl visuomenės saugumo turinio. Tačiau jos negali, naudodamosios savo veiksmų laisve, vertinti kitų valstybių narių piliečių tokį patį elgesį nepalankiau negu vietinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvas asmenų judėjimas; Viešoji tvarka; Visuomenės saugumas; Visuomenės sveikata; "Ribojimų ribojimo" taisyklė; Free movement of persons; Public policy; Public security; Public health; Restricting the restrictions rule.
ENThe free movement of persons is one of the most successful part of European Union project, which operates as very important factor promoting European integration process. Adoption of The Treaty on European Union and the creation of EU citizenship implemented significant changes: the status of European citizens, their rights to move and reside freely within the territory of the Member States can no more be interpreted in the way as it was before the adoption of the Treaty on European Union. There are no requirements for EU citizens, placed in the Treaty, to pursue professional or independent activities or work under an employment contract in order to access provided rights. However the right of free movement is not unlimited. The administrations of Lithuanian government are authorized to impose restictions on free movement of citizens. In the light of these facts, the article examines exceptions in the field of free movement of persons and indentifies concepts of public order, public security and public health. Special attention is given to so called rule restricting the restrictions and to the mechanism of protection against expulsion out of the country. The article concludes, that the institutions of Lithuanian government have the right to evaluate the threats in the territory of the country and to decide on the content of public security by themselves. But their discretion can not be used as an instrument to treat the behaviour of other Member States citizens worse than the same behaviour of local citizens. [From the publication]