Gyvenimo lygio teritoriniai skirtumai Lietuvoje

LTGyvenimo lygis - sudėtingas socialinių ekonominių ir demografinių procesų rezultatas. Tai individualus reiškinys, kurį lemia žmogaus profesinis pasirengimas, dalyvavimas ekonominėje ir visuomeninėje veikloje, psichologinis nusiteikimas ir kitos priežastys. Ne mažiau svarbi yra aplinka, kurioje susidaro sąlygos individualiai veiklai. Šios sąlygos kiekvienoje vietovėje skirtingos ir yra formuojamos tiek vidinių procesų, tiek ir išorinių veiksnių. Gyvenimo lygį galima apibrėžti kaip sudėtingą polistruktūrinę sistemą, sudarytą iš daugelio įvairių socialinių, ekonominių ir demografinių procesų, susijusių tarpusavio ryšiais ir pasireiškiančių konkrečioje geografinėje aplinkoje. Kiekvienai geografiškai apibrėžtai teritorijai būdinga tam tikra apgyvendinimo sistema, gyventojų struktūra ir ekonominė veikla. Gyventojai yra sukaupę tam tikrą žinių ir gebėjimų potencialą, apibūdinamą išsimokslinimo kategorija. Išsimokslinimo lygis leidžia dalyvauti ekonominėje veikloje ir gauti profesinį pasirengimą atitinkančias pajamas (darbo užmokestį)- Nepakankamas išsilavinimas ar kvalifikacija gyventojus eliminuoja iš darbo rinkos, atsiranda socialinės paramos (socialinių pašalpų poreikis). Nuo pajamų dydžio ir asmeninių poreikių priklauso sukauptas materialinis turtas, iš kurio svarbiausiu reikėtų laikyti gyvenamąjį būstą. Ši schema padeda suformuluoti tyrimo tikslą - gyvenimo lygio rodiklių pagrindu suskirstyti savivaldybes į grupes (klasterius), nustatyti kiekvieno klasterio būdingiausius požymius ir skirtumus tarp klasterių.Gyvenimo lygio analizei pasirinkti šie rodikliai: vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis (Lt); nedarbo lygis (%); socialinės pašalpos dydis, tenkantis vienam gyventojui (Lt); aukštąjį ir aukštesnįjį išsimokslinimą turinčių gyventojų dalis savivaldybėje (%); gyvenamųjų būstų skaičius, tenkantis 1000 namų ūkių. Atsižvelgiama ir į išorinius veiksnius - urbanizacijos lygį, demografinę sudėtį, materialinių ir tiesioginių užsienio investicijų dydį, tenkantį vienam gyventojui. Tyrime analizuojamas 2000 - 2004 m. laikotarpis (apskaičiuotas tiriamojo laikotarpio kiekvieno rodiklio aritmetinis vidurkis). Tarpusavio ryšio tarp tiriamų reiškinių nustatymui skaičiuojamas Pearson koreliacijos koeficientas (r), kai p < 0,05. Savivaldybių grupių išskyrimui taikomas klasterinės analizės K - vidurkių metodas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Darbo užmokestis; Gyvenamasis būstas; Gyvenimo lygis; Išsimokslinimas; Klasterinė analizė; Nedarbo lygis; Socialinės pašalpos; Teritoriniai skirtumai; Average salary; Clustered analysis; Dwelling acquisition; Education; Living standard; Lliving standard; Salary; Social benefits; Territorial disparities; Unemployment rate.

ENThe living standards are being perceived as decisive agent what is born as the result of social, demographic and economic interaction of processes. This interaction is being recognized as the degree related to territoriality. Due to the underdevelopment of infrastructure, insufficient demographic situation, the human resources are not involved sufficiently to economic activities. Also, the lack of financial resources is formatting geographical areas, which could be named as problematical areas. These areas, i.e. areas, are significant for higher risk of poverty. Also, some parts of municipalities' inhabitants are socially obstructed, what formats the negative social processes within the country. The municipalities which are appropriate for social obstruction have bigger demand for social promotion system development. Some parts of the budget are relocated for social pre-payments. In the territorial classification according to living standards is possible to incur the specific group of municipalities (cluster group). This cluster group is composed by Vilnius city, Visaginas town, and Mažeikiai district municipalities. Those municipalities are significant for high monthly average of salary (35.5%), what is higher that state average. The specific economic activities are requiring highly qualified workers and specialists in the industries of energy, oil refinery and financial services. Nevertheless, other meanings of indices of living standards are different within above named municipalities. Relatively, the high living standards are significant for Kaunas, Klaipėda, Panevėžys and Alytus cities. As industrial municipalities are named Jonava, Utena, Klaipėda district municipalities, urban Elektrėnai and rural Pagėgiai municipalities.The high potential of economic and human resources are attracting the direct foreign and material investments, although thus it is not everywhere the high level of employment confirmed. The average living standards, the average salary about 20.7 % are lower than state average roughly. During the Soviet period most of the municipalities where established as sub regional industrial centres. Recently, the industry has lost its economic significance, and the amount of direct foreign investments are insufficient. The level of unemployment and its differentiation is lower that in municipalities with higher living standards. The difference of average salary (9,8 %) is the biggest one within municipalities with low and very low living standards. Also, the difference of the share of social pre-payments (7.8%) for one inhabitant is bigger too. The biggest part of those municipalities are rural municipalities. The agriculture is an important economic activity, but does not ensure the permanent incomes. The underdeveloped infrastructure is one of the main factors why the amount of investments is very insufficient. Geographically, the lowest living standards are significant for North middle and South - west regions in Lithuania. The municipalities in Klaipeda County are named with the middle living standards in the contexts of the whole Lithuania. [Text from author]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics