Kauno tvirtovės įtaka miesto plėtrai
LTKauno tvirtovė nuo pat savo egzistavimo pradžios turėjo didžiulės įtakos miesto plėtrai bei jo urbanistinės struktūros formavimuisi. Kaunui pradėjus plėstis po 1919 m. visų naujai priėjo prijungtų teritorijų gatvių tinklas bei sklypų struktūra daugiau ar mažiau buvo susieta su buvusia tvirtove. Svarbiausios šių teritorijų gatvės susiformavo tvirtovės kelių vietoje bei pagal fortifikacinių objektų ribas. Nuo 1919 m. Kauno tvirtovė nebuvo naudojama pagal paskirtį, sunaikinta daug statinių bei įtvirtinimų pylimų. Išlikusių fortifikacinių objektų būklė šiuo metu bloga: jie apaugę savaiminiais želdiniais, netvarkomi, niokojami. Norint išsaugoti geriausiai išlikusią buvusią Rusijos vakarinės sienos pirmosios klasės tvirtovę, būtina išlikusiems statiniams suteikti naujas, visuomeniniu ir kultūriniu požiūriu pagrįstas funkcijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fortai; Fortifikacinio objekto saugojimas ir panaudojimas; Kauno tvirtovė; Panaudojimas; Saugojimas; Urbanistinė struktūra; Forts; Kaunas Fortress; Preservation; Protection and adaptation of fortification; Urban structure; Utilisation.
ENThe paper is an attempt to reveal the influence of Kaunas Fortress on the expansion of the city and formation of its urban structure. It presents unpublished data on the contemporary state of the defensive objects of the Fortress. The defensive objects of Kaunas Fortress determined the former specific structure of Kaunas and its environs. Since 1919, with the expansion of Kaunas, the former land boundaries, roads and railroads of the Fortress formed the urban carcass of the growing city. In the course of time the former roads and railways were transformed into streets and new streets were formed within the former land boundaries. In many cases the city development plans were designed with respect to the defensive objects of the Fortress. However, despite a tremendous influence of the Fortress on the development of the city, since World War I destruction of the Fortress' objects was started. The destruction reached its widest scale in the 6th-8th decades of the 20th century when building up of vacant territories on the left bank of the Nemunas and construction of blocks of flats took place. As a result, part of the defensive objects of the Fortress were swept out of existence, and its certain objects were parcelled in various plots. The investigation, which took place in 1990-1998, shows that nine forts, five batteries, a central fortification on the left bank of the Nemunas, a fortification in Linkuva, fourteen shelters, the artillery store complexes and barrack complexes in Žemieji Šančiai and Panemunė have more or less survived. [Text from author]
- Kauno tvirtovė: projektavimas ir statyba / N. Steponaitytė. Urbanistika ir architektūra. 2001, t. 25, Nr. 3, p. 150-163.
- Kauno tvirtovės gynybinių statinių urbanistinis potencialas / Kęstutis Zaleckis, Nijolė Steponaitytė. Urbanistika ir architektūra. 2009, t. 33, Nr. 2, p. 100-113.
- The Heritage of Tsarist Russia’s military forts as an object of postcolonial revision: case of the Kaunas school of art building 1922ž1923 / Lina Preisegalaviciene. Культура і мистецтво у сучасному світі 2023, 24, p. 253-270.
