Veiksmažodžių tyrinėjimų keliai

LTStraipsnis – atsakas į M. Villanuevos Svenssono pateiktą V. Jakulio monografijos ,,Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai“ recenziją. Straipsnio autorius atsako į monografijos recenzentui kilusius klausimus, pagrįstai ir išsamiai apgina savo monografijos teiginius: 1. Tekėti, teka tipo veiksmažodžiai yra tik rytų baltų inovacija. Prūsų kalboje tokio tipo nebuvo, o slavų kalbose tipų perdirbimo procesai greičiausiai vyko dėl kitų motyvų ir kitokiu keliu, todėl panašios struktūros veiksmažodžiai negali būti laikomi bendros baltų ir slavų inovacijos padariniu. 2. Seniausi šio struktūrinio tipo veiksmažodžiai susiformavo iš šakninių veiksmažodžių. Pokyčiai prasidėjo ne bendratyje, o preterite: prie preterito kamiengalio -ē pridėjus dar vieną kamiengalį -ā ir susiformavo baigmuo *-ē ā. Tas pats preterito kamiengalis -ē- apibendrintas ir bendračiai (*tekti → *tekē+ti* = *tekēti).Reikšminiai žodžiai: Morfologija; Veiksmažodis; Lithuanian; Morphology; Verb.

ENThe article is a response to the review of the monograph of V. Jakulis Lithuanian Verbs of “tekėti, teka” Type produced by M. Villanueva Svensson. The author of the article answers the questions that arose to the reviewer and defends the statements of his monograph reasonably and thoroughly: 1. The Verbs of Tekėti, teka type are exclusively the innovation of the Eastern Balts. The Prussian language did not contain this type and type-reconstruction processes in Slavonic languages were most likely caused by other motives and happened in another manner; therefore, verbs of similar structure cannot be considered the consequence of joint Baltic and Slavonic innovation. 2. The oldest verbs of this type were formed from stem verbs. Changes did not begin in the infinitive but in the preterite form: a thematic –ā was added to the thematic –ē and an ending *-ē ā was formed. The same thematic -ē- of the preterite was generalized in the infinitive as well (*tekti → *tekē+ti* = *tekēti).