Investicijų į žmogiškąjį kapitalą efektyvumas Lietuvoje : išsilavinimo pajamų normų analizė

LTEkonomikos teorija seniai bando paaiškinti egzistuojančius skirtumus tarp šalių išsivystymo lygio bei to, kas lemia šalies vystymosi sėkmę, palyginus su kitomis valstybėmis. Šis klausimas ypatingai opus ir aktualus globalios ir žinių ekonomikos sąlygomis, kadangi technologiniai pokyčiai bei globalizacijos procesai įtakojo pramoninių šalių virsmą žinių ekonomikomis. Žmogiškojo kapitalo, kaip pažangos ir ekonominio augimo šaltinio, svarba ekonominėje literatūroje pripažinta palyginti seniai. A. Smith (1776) buvo pirmasis ekonomistas klasikas, į kapitalo apibrėžimą įtraukęs ir žmogiškąjį kapitalą. Jis įtraukė gyventojų turimus sugebėjimus ir bei įgūdžius į tautos kapitalo išteklius, kadangi žmonių įgūdžiai padidina tiek visuomenės tiek atskiro asmens gerovę. Vėliau žmogiškojo kapitalo koncepcija buvo tarsi pamiršta ir atgimė tik praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, pasirodžius, Becker (1962, 1964), Schultz (1961) ir Mincer (1958) darbams. Šie „Čikagos mokyklos“ ekonomistai atgaivino senąją koncepciją, dar kartą pagrįsdami jos ryšius su ekonomikos augimu. Kadangi dabartinę visuomenę, gyvenančią informacijos bei naujų komunikacijų eroje, galima vadinti informacine arba žinių visuomene, kurioje žmogus praktiškai turėtų mokytis visą gyvenimą, todėl investavimas į save ir savo žmogiškąjį kapitalą turėtų būti aktualus kiekvienam tokios visuomenės nariui. Didėjant investicijoms, vis aktualesniu tampa klausimas dėl jų grąžos, todėl daugelyje valstybių, regionų yra skaičiuojami investicijų į žmogiškąjį kapitalą efektyvumo rodikliai.Deja, dėl statistinės informacijos stokos šie rodikliai Lietuvoje nebuvo skaičiuoti. Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais metinio ištisinio darbo apmokėjimo tyrimo ir vienkartinio darbo užmokesčio struktūros tyrimų rodikliais bei Darbo ir socialinių tyrimų instituto paruošta antrojo tyrimo etapo ataskaita „Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis)“ straipsnyje siekiama įvertinti investicijų į žmogiškąjį kapitalą efektyvumą Lietuvoje, analizuojant aukštojo mokslo išsilavinimo pajamų normas. Straipsnio objektas - aukštojo mokslo išsilavinimo pajamų normos. Straipsnio tikslas - palyginti aukštojo mokslo išsilavinimo pajamų normas Lietuvoje. Straipsnio uždaviniai: 1. Atlikti vyrų ir moterų lyginamąją aukštojo mokslo pajamų normų analizę. 2. Palyginti skirtingų ekonominės veiklos rūšių darbuotojų aukštojo mokslo išsilavinimo pajamų normas. Tyrimo metodika: sisteminė mokslinės bei statistinės literatūros analizė ir apibendrinimas. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Investicijos į žmogiškąjį kapitalą; Išsilavinimo pajamų norma; Žmogiškasis kapitalas; Human capital; Investments in human capital; Investments into human capital; The rate of return of individual university education.

ENInvestments into Human Capital are enough paying. In the article analyses the rate of return on investment into human capital and their efficiency in Lithuania. Referring on records from Lithuanian Statistical Department, calculated the following indexes: men's and women's rate of individual university education; the private rate of return of university education according to economic activities. [Text from author]