Valdžios blogio amžino sugrįžimo mitas
LTKur dingo, kodėl nutilo Lietuvos pilietinė visuomenė? Kas atsitiko su šaunia tauta, kuri savo dainomis jei ne sugriovė, tai sudrebino Sovietų Sąjungą? Į tokius klausimus visuomenė atsako priešiškumu ir tyla, tyliai šaiposi iš valdžios. Elitas piktinasi: intelektinis užribis, tamsi, nemokšiškume paskendusi sąmonė. Tačiau kaip iš tikrųjų suvokia kasdienybę tie žmonės, kurie šiandien Lietuvoje priskiriami intelektiniam užribiui, o jų interesams bando atstovauti politikos marginalai? Kokiomis kategorijomis mąsto to „užribio“ atstovai? Kaip jie interpretuoja pasaulį, ir kas lemia būtent tokią politinę ir socialinę jų laikyseną? Šiame straipsnyje bandoma pateikti sociologės atsakymą į šiuos klausimus, pasitelkus M. Eliade’s „Amžinojo sugrįžimo mito“ idėjas. Primityvi sąmonė periodiškai atšaukdama ir sunaikindama istoriją, gyvena archetipų tikrovėje. Modernybės emancipacijos ir progreso naratyvams patyrus nesėkmę, archetipai grįžta su nauja jėga, tapdami pavargusios sąmonės atrama, paguoda ir viltim. Lietuvoje archetipinė sąmonė atgyja ne kaip kultūrinė, o kaip klasinė kategorija. Formuojasi „vienos klasės modelis“: elitas stengiasi suvokti ir apmąstyti savo istorinę situaciją, o „paprasti žmonės“ yra pavargę nuo komunizmo ir kapitalizmo, nuo revoliucijų, reformų ir skandalų, pavargę nuo istorijos. Jie neturi nei laiko, nei resursų, netgi noro leistis į abstrakčias sofistikuotas refleksijas ir užsiėmę kasdieniniais žemiškais reikalais, kaip ir jų protėviai, randa paprastą ir priimtiną visų negerovių paaiškinimą valdžios ydingumo mite, leidžiančiame išsaugoti savo orumą.Reikšminiai žodžiai: Archetipai; Archetipinė sąmonė; Modernizacija; Pilietinė visuomenė; Politinė kultūra; Posovietinė visuomenė; Postmodernizmas; Archetyp of consciousness; Archetypes; Civil society; Modernization; Political culture; Post-Soviet society; Postmodernism.
ENWhere did the civil society of Lithuania disappear and why is it inactive? What happened to the great nation, which might have not destroyed the Soviet Union with songs, but at least shook it to its core? The society responds to such questions with hostility and silence, quietly makes fun of the government. The elite is angry at the intellectual exclusion, a consciousness that is drowning in ignorance. However, how do people, who today are classified as a part of the intellectual exclusion in Lithuania and whose political interests are represented by political margins, perceive the daily life? In what categories do the representatives of that "exclusion" think? How they interpret the world, and what is the reason behind such political and social stances? This article attempts to provide an answer to these questions by a sociologist by using Eliade's ideas from "The myth of the eternal return". Primitive consciousness lives in the reality of archetypes while periodically canceling and destroying history. Archetypes return with a new force and become the backbone and hope of the consciousness when the emancipation of the modernity and progress narratives fail. Archetypal consciousness comes to life in Lithuania not as a cultural but as a classical category. A "one class model" is formed: the elite is struggling to understand and contemplate their historical situation, and "simple people" are tired of communism and capitalism, revolutions and scandals. They are tired of history. They have no time and no resources, even no desire to dive into abstract socialist reflections and they are engaged in everyday earthly events like their ancestors. People find a simple and acceptable explanation to the myth of imperfections in the government and that allows people to save their dignity.
- Lietuvos politinės kultūros raida valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu : disertacija / Jolanta Palidauskaitė. Kaunas, 1996. 131 lap.
- Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje / Vylius Leonavičius, Saulius Keturakis. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2002, Nr. 2 (9), p. 40-49.
