Mokslo istorija edukacijoje : tarpdalykinės sąveikos galimybės
LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos ir kai kurių užsienio valstybių pedagogų darbas dėstant mokslo istoriją tarpdalykinės sąveikos aspektu. Lietuvos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose rekomenduojamos tam tikros tarpdalykinio mokslo istorijos pažinimo sąsajos, akcentuojama mokslo, technikos ir technologijų kaitos praeities civilizacijose atskleidimo svarba šių dienų pasaulyje, tačiau kai kurių naudojamų vadovėlių, mokymo priemonių bei egzaminų užduočių turinys dar pakankamai neskatina plėtoti šią pažinimo sritį. Tiek integruota, tiek ir labiau specializuota mokslų raidos analizė gali būti atliekama organizuojant istorijos bei kitų dalykų profilinį mokymą, ugdant savarankiško darbo, žinių taikymo praktikoje gebėjimus. Tuo tikslu itin racionalu taikytį tarpdalykinius modulius ir kitus, palyginti naujus mūsų šalies edukacijoje, mokymosi būdus. Moksleivių mokslotyros žinioms gilinti ir gebėjimams formuoti gali būti taikomos užsienio šalių nepamokinėje edukacijoje jau įdiegiamos publicistinės ir kitos naujos organizavimo formos, netradicinės priemonės, remiamasi moksleivių ir pedagogų sąveikos, rengiant įvairius švietėjiškus projektus, patirtimi. Įgyvendinant švietėjiškus projektus, kaip rodo Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir kai kurių kitų Europos Sąjungos šalių patirtis, prasminga dalyvauti ir patiems mokslininkams, universitetų bei kitų institucijų darbuotojams. Tai ne tik padėtų geriau suvokti mokslo išradimų sąlygiškumo, tęstinumo esmę, bet ir stiprintų mokslo bei visuomenės ryšius, kurie dabar itin akcentuojami.Reikšminiai žodžiai: Mokslo istorija - edukacija - Lietuva; Science history - Education - Lithuania.
ENThis article analyses the attitudes and the activity of educators in Lithuania and some foreign countries developing knowledge of the history of science from interdisciplinary point of view. Hereby it is noted that the study of science evolution can be successfully applied to organize the profile teaching of history and of other subjects, to educate the independent work abilities and abilities of using knowledge for practice. Therefore, it is rational to apply interdisciplinary modules and other rather new methods of study in education of our country. Already being implemented in non-class education in foreign countries public and other organization forms, non-traditional means, interaction between pupils and educators with arrangement of various educative projects and experiences can be applied to deepen knowledge of the science of history and to develop the abilities of pupils. It is meaningful as shows the experience of Great Britain, France and some other European Union countries that scientists, universities and other their institutions would participate in realization of educative projects. This would not only help to understand better the core of continuation and conventionality of science inventions, but also would strengthen science and society relations. [From the publication]
