LTAntano Vaičiulaičio kūriniai yra aptarti, analizuoti įvairiais aspektais. Šio tyrimo objektas - Vaičiulaičio novelė „Vidudienis kaimo smuklėj". Analizei iš kūrinio išrinkti 32 teksto fragmentai. Surinkta empirinė medžiaga, taikant analizės ir interpretacinį metodus, aptarta vienu iš teksto lingvistikos - lokacijos - aspektu: išanalizuota, kokiomis kalbos priemonėmis, kokiomis stiliaus figūromis kuriami veikėjų paveikslai ir charakteriai, kaip vaizduojamas laikas ir erdvė, kokios būdingosios teksto siejimo priemonės. Apibendrinant galima pasakyti, kad palyginti neilgoje novelėje bendrais bruožais įvardytas konkretus (pusdienio trukmės) laikas, pavaizduota uždara (smuklės vidus) ir atvira erdvė (kiemo prie smuklės, kelio tolyn nuo jos gamtovaizdžiai) ir taikliai parinktomis kalbos priemonėmis sukurti trys ryškūs realistiškai pavaizduotų veikėjų, pasižyminčių skirtinga išvaizda ir charakteriais bei atstovaujančių įvairiems luomams, paveikslai. Apie veikėjus daugiausia sužinoma ne iš pasakotojo, o iš dialogų, pašnekesių, t. y. jų pačių kalbos, kurioje išryškėja požiūris į įvairius dalykus, gyvenimo filosofija ir pan. Nors veikėjai tiesiogiai nevertinami, manytina, kad veikėjo Severino Sendriškio lūpomis perteikiama ir paties autoriaus pasaulėjauta, pasaulėžiūra. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Epitetas; Erdvė; Laikas; Lietuvių novelė; Lokacija; Palyginimas; Pasakojimas; Personažas; Personifikacija; Siejimas; Stiliaus figūra; Stilistinės figūros; Veikėjas; Character; Cohesion; Epithet; Lithuanian short story; Location; Narrative; Personification; Simile; Space; Style figure; Time.
ENThe works by Antanas Vaičiulaitis are discussed and analyzed in various aspects. The object of the present research is the short story "Vidudienis kaimo smuklėj" by Vaičiulaitis. For the analysis 32 fragments of the text were selected. The methods of analysis and interpretation were applied to the present research. The collected empirical material is discussed in the aspect of text linguistics: language means and style figures used to create the images and features of characters, the depiction of time and space, and characteristic text cohesion devices were analyzed. The conclusion could be drawn that in a rather short story the specific time (half-day) is named in sfrokes as well as the close (the inside of the inn) and open (the landscapes of the yard and the road away from it) space is described. Moreover, three bright pictures of real characters who distinguish themselves in different appearance and characters and who represent different castes are created by means of aptly chosen language means. We mostly learn about the characters not from the narrator but from their speech (dialogues and talks) where the personages' view to different things, life philosophy, etc. is revealed. Though the characters are not assessed directly, it is assumed that through the words of the character Severinas Šendriškis, the authors' attitude and world-view are conveyed. The characteristic stylistic devices of the work: phraseologisms, swear-words, pejorative words, similes, felicitous epithets and repetitions, periphrases, oxymoron, etc. that are often mixed with subtle humour, (self)irony is a wonderful example of Antanas Vaičiulaitis's individual style. [From the publication]