Prancūziškos smuklės ir kavinės lietuvių poetų tekstuose (Sigitas Geda, Gintaras Patackas ir kiti)

LTStraipsnyje aptariami lietuvių poetų tekstuose prancūziškų tavernų, smuklių, kavinių įvaizdžiai nuo pereito amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki šių dienų. Jų šaltiniai įvairūs – dažniau literatūriniai, rečiau – tiesiogiai patirti įspūdžiai. Diachroninė tyrimo perspektyva leido išryškinti skirtingas sovietmečio ir nepriklausomybės metų užeigų reikšmes, aptarti panašius, besikartojančius motyvus. Neretai, sąmoningai ar nesąmoningai, lietuvių poetams – Sigitui Gedai, Gintarai Patackui, Gražinai Cieškaitei, Ramūnui Kasparavičiui, Antanui A. Jonynui – savo eilėse pavyksta sukurti tokią aplinką, kuri inicijuoja menamą dialogą su žymių prancūzų autorių – Villono, Baudelaire'o – kūryba. Tai liudija skirtingų kultūrų atstovų dvasinę bendrystę. Prancūziškų smuklių ir kavinių įvaizdžiai manifestuoja dvi lietuvių poezijos tendencijas: literatūrinį dekadansą ir maištingąją bohemą, neatsiejamą nuo vadinamosios literatūrinės girtuoklystės. Pastebėta, jog šios tendencijos nepriklausomybės metais gyvuoja toliau, tik dekadentinės nuotaikos nebesiejamos su disidentizmu. Tad keliamas klausimas, ką šios tendencijos reiškia šiandieninėje lietuvių literatūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas A. Jonynas; Bohema; Dekadansas; Disidentizmas; Gintaras Patackas; Gražina Cieškaitė; Ironija; Komparatyvistika; Lietuvių poezija; Literatūrinė girtuoklystė; Parodija; Sigitas Geda; Antanas A. Jonynas; Bohemia; Comparative literature; Decadance; Decadence; Dissident movement; Gintaras Patackas; Gražina Cieškaitė; Irony; Literary drunkness; Lithuanian poetry; Parody; Sigitas Geda.

ENArticle analyses the images of taverns, inns and cafés in the poetic texts of Lithuanian writers from the 1980s till our days. The sources of them are diverse, i.e. in most cases literary, but sometimes based on real life experience. Diachronie perspective of the research allows to distinguish different implications of taverns in soviet times and during the years of independence, as well as to reveal similar recurring motifs. Deliberately or not, Lithuanian poets Sigitas Geda, Gintaras Patackas, Gražina Cieškaitė, Ramūnas Kasparavičius, Antanas A. Jonynas create the environment which inspires the dialogue with famous French poets Villon and Baudelaire, thus revealing spiritual affinity of the representatives of different cultures. The above-mentioned images help to bring out two trends in the Lithuanian poetry: literary decadence and rebellious bohemia, which is inseparable from so called 'literary drunkenness'. These trends have persisted through the years of independence, with a minor change in decadence concept which has been detached from dissidentism. Ultimately there is the question about the meaning of those trends in our modern Lithuanian literature. [From the publication]