Kavinės erdvės karnavališkumas: Eugene Ionesco "Raganosiai" ir Juozo Glinskio "Amoralitetas"
LTStraipsnio objektas – kavinės erdvės karnavališkumas Eugene Ionesco pjesėje „Raganosiai“ (1967) ir Juozo Glinskio „Amoralitetas“ (2008). Straipsnyje siekiama atskleisti vieną iš svarbesnių moderniosios dramos aspektų – karnavališkumą. Kavinės funkcijų ir veiksmo bruožų turinti kūrinių veiksmo vieta suvokiama kaip personažų santykių ir virsmo erdvė, įgalinanti mitinius karnavališkumo procesus. Karnavališkumo filosofija analizuojamuose kūriniuose pirmiausia atskleidžiama per veikėjų bendravimo laisvę: ignoruojamos moralinės vertybės ar atsakomybės už individo unikalumo išsaugojimą jausmas. Draminė abiejų pjesių kavinės erdvė sukuria šventę, kurios dalyviais regime groteskiškai transformuotus veikėjus: dievai Glinskio „Amoralitete“ virsta antikinių ir krikščioniškų dievų parodijomis, lietuvių tauta genetiškai mutuoja, o Ionesco dramoje „Raganosiai“ miestelio gyventojai tampa sudiržusios odos kanopiniais žinduoliais. Karnavalo atmosferą dramose formuoja demoniškumo link judanti erdvė, dangaus, žemės ir požemių vertikalės ardymas, skatinantis paleistuvystės ar virtimo raganosiais epidemijas. Rituališkumo turintys kavinių padavėjų veiksmai atkartoja pagrindinius karnavalo etapus – nuvainikavimą ar prisidėjimą prie mitinio paaukojimo. Pjesių erdvės ir joje veikiančių personažų formuojama karnavalo atmosfera leidžia įvertinti nagrinėjamų autorių savitumą moderniosios dramos požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Drama; Dramaturgija; Erdvė; Eugene Ionesco; Juozas Glinskis; Karnavališkumas; Komparatyvistika; Religijos negatyvumas; Rituališkumas; Šiuolaikinė lietuvių literatūra; Carnavality; Comparative literature; Contemporary Lithuanian Literature; Drama; Dramaturgy; Eugene Ionesco; Juozas Glinskis; Negativity of religion; Ritualism; Space.
ENObject of an article is the carnivality of the café space in the plays of Eugene Ionesco's "Rhinoceroses" (1976) and Juozas Glinskis‘ "Amoralitetas" (2008). The modern absurd drama is studied by comparison. The article reveals one of the most important aspects of modern absurd drama, i.e. carnivality. The place of action is supposed as the space of characters' intercourse and transformation. It enables mythic processes of the carnivality. In analysed plays the carnival philosophy is revealed through the freedom of characters communication: moral values or the sense of responsibility for the preservation of the unique individual features are ignored. The dramatic café space of both plays creates the festival, where the participants are grotesquely transformed: in Glinskis' "Amoralitetas" the gods become parodies of the ancient and Christian gods, Lithuanian nation mutates genetically; the inhabitants of Ionesco's "Rhinoceroses" turn into ungulate mammalia with the rough skin. In the dramas the atmosphere of a carnival is formed by the absence of space boundaries, the destruction of the sky, earth and catacombs (this destraction encourages the course of harlotry or epidemics of becoming rhinoceroses). Actions of café waiters have some ritualism inside and repeat the main carnival stages, such as dethronement or attachment to mythic contribution. The carnival atmosphere is formed by spaces of plays and characters, playing a part in them. It allows seeing the distinction of the authors in the view of modern drama. [From the publication]
