LTRinkos-valstybės-šeimos santykiai yra mechanizmas, skirtingai veikiantis liberaliame, socialdemokratiniame, konservatyviame-korporatistiniame gerovės valstybių modeliuose. Skirtingiems modeliams priklausančios šalys nevienodai akcentuoja šeimos politikos svarbą, nevienodai dėmesio skiria šeimos problemų sprendimui. Šeima ir darbo rinka yra tos sferos, kurios geriausiai atspindi moterų problemas. Šių sferų santykį atskleidžia lyčių politikos modeliai, kurie išryškina šeimos politikos priemones, leidžiančias moterims derinti šeimą ir karjerą. Straipsnyje šeimos politika yra analizuojama Esping-Anderseno socialinės gerovės ir Korpi lyčių politikos modelių kontekste, ieškoma stipriųjų ir silpnųjų modelių pusių siekiant išryškinti efektyviausią šeimos politikos priemonių sistemą, kurią būtų galima taikyti plėtojant Lietuvos šeimos politiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyčių politikos modeliai; Moterų užimtumas; Socialinės gerovės modeliai; Šeimos politika; Employment of women; Family policy; Gender policy; Models of gender policy; Models of social welfare; Welfare regimes; Women's employment.
ENThe market-state-family relationship is a device that functions differently in liberal, social democratic and conservative-corporatist welfare regimes. Countries from different welfare clusters have a different focus on the importance of family policy and the solution of family problems. Family and labour markets are two spheres that best reflect women's problems. The relationship of these two spheres is revealed by gender policy regimes that highlight measures of family policy, which allow women to reconcile family and career. The article deals with family policy, which is analysed in the context of welfare regimes developed by Esping-Andersen and gender policy regimes developed by Korpi, as well looking for the advantages and disadvantages of the regimes in order to find the most effective system of measures of family policy that could be put in use developing the Lithuanian family policy. [Text from author]