Kavinės vaizdinys Gintaro Patacko poezijoje

LTStraipsnyje analizuojama, kokią literatūrinę reikšmę Gintaro Patacko poezijoje įgyja kavinės ir kavos vaizdiniai iš trijų Patacko poezijos knygų: Kapitono Homero vaikai, Jauni patrakėliai petrarkos ir Dviveidis Janas. Straipsnyje remiamasi Johano Huizinga'os, Jurijaus Lotmano žaidimo ir Rolano Bartheso „mirusio autoriaus" samprata. Žaismas yra pamatinis Patacko poezijos principas, kuriantis siurrealistines kavinės - tėvynės metaforas (eilėraščiuose „Sveikas, Aleksandrai Blokai", „Žiema"), įtvirtinantis siurrealistinę kalbančiojo kaukę (komiška kavos „pašlovinimo" kalba eilėraštyje „Kavamanija" iš poezijos knygos Kapitono Homero vaikai), parodijuojančią romantinės kūrybos sampratą. Intertekstualiame, kaip ir visa Patacko poezija, eilėraštyje „Šventė" siurrealistinę poezijos erdvę kuria poetinis žaidimas skirtingais literatūros kontekstais - citatomis, išreiškiančiomis baro kaip susitikimo (iš Jaroslavo Hašeko literatūrinės satyros „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare") ir kavinės kaip rašymo vietos metaforas (iš Ernesto Hemingway'aus apysakos „Šventė, kuri visada su tavimi"). Eilėraštyje-romanse „Apie laiką dainuoju apie tave" (iš knygos „Kapitono Homero vaikai"), priešinant dvi skirtingas laiko (tuščią ir patiriamą) formas, kavos gėrimo laikas simbolizuoja šventę. Patacko eilėraščių ciklo „Kauno senamiesčio kavinių bliuzai ir rapsodijos" kompozicija grindžiama muzikiniais rapsodijos ir bliuzo principais. Improvizacija, „šokinėjantis" kalbėjimo būdas remiasi dviejų skirtingų temų- biblinės duonos valgytojų ir literatūrinės - Romualdo Granausko „Duonos valgytojų" transformacija. Siurrealistinė Skliauto kavinės vizija išreiškia kūrybos skaitymo natūralizacijos temą. Patacko „bliuze" duonos valgytojais tampa skaitytojai, kurie numarina, „suvalgo".Eilėraščių cikle „Kauno senamiesčio kavinių bliuzai ir rapsodijos" reiškiama siurrealistinė literatūros samprata, kuri įvaizdinama kaip nepasotinamas fiziologinis kūno poreikis, valgymo ir gėrimo instinktas. Patacko eilėraščių cikle „Kauno senamiesčio kavinių bliuzai ir rapsodijos" karnavalinėje kavinės erdvėje įvaizdintą poetinės kultūros natūralizaciją, maisto valgymo ir gėrimo - rašymo / skaitymo tapatybę, visoje poezijoje išryškėjusį dėmesį gyvūniškai žmogaus prigimčiai, „aukštųjų" dvasinių dalykų į(nu)žeminimą, šokiravimą žodžiu būtų galima aiškinti ne tik kaip siurrealizmo ypatybes, bet ir sieti su kinizmo tradicijų atgarsiais. Kinizmo samprata grindžiama Arūno Sverdiolo kultūros filosofijos aspektu, suprantamu kaip „radikali natūralistinė kultūros kritika", kaip „natūralistinė žmogaus prigimties", „aukštybės matmens redukcija". Literatūriniu požiūriu, bandant išplėsti galimus interpretuojamos Patacko poezijos kontekstus, teigiama, jog pastarojoje įkūnyta komiškumo ir gyvūniškumo dermė, komiškos gyvūno kaukės principas kreipia skaitytojo žvilgsnį į Sidabro amžiaus poezijos horizontus, į Sašos Čiornyj satyrinį eilėraštį-feljetoną. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Benamystė; Gintaras Patackas; Kavinė; Kinizmas; Natūralizacija; Rašymas; Siurrealizmas; Skaitytojas; Žaidimas; Cafe; Cynicism; Gintaras Patackas; Homeless; Naturalism; Reader; Surrealism; The play; Writing.

ENArticle analyses the images of the café and coffee from three books of Gintaras Patackas "Kapitono Homero vaikai", "Jauni patrakeliai petrarkos" and "Dviveidis Janas". The conception of modernism (surrealism), the reader, and the play are based on the articles of Rolan Barthes, Jurij Lotman, and Johan Huizinga. Surrealistic images of café and coffee in Gintaras Patackas poetry express homeless, carnival space, poetic mask of surrealism, the parody of the romantic writing. In the Kavamanija the comic surrealistic laud of coffee is the mask of surrealism, which means the death of the author as the hero of romantism. In the "Meditacija prie lango su cigarete, kava" is the parody of the romantic writing, of the poetical inspiration and meditation. In the "Šventė" two intertexts are played with: quotations from "The Fateful Adventures of the Good Soldier Švejk During the World War" of Jaroslav Hasek, and "A Moveable Feast" of Ernest Hemingway. The cycle of poems Kauno senamiesčio kavinių bliuzai ir rapsodijos express improvisation, which the poet marked the terms of jazz. The composition of the poem "Duonos valgymas". "Skliautas", 96 10 24 is focuses on the principles of the blues and the rhapsody. The improvisation is based on the variation - transformation of two different topics of the eaters of bread: on the Bible and on Romualdas Granauskas' story "Duonos valgytojai". The surrealistic vision of the cafe "Skliautas" expresses the conception of the naturalism of the writing. "In the blues" of Patackas' poetry readers are bread eaters, who "eat" the author. In the cycle of poems of Patackas, according to the principles of blues, the rhythm of sinkopis when the weak part is emphasized, the role of the reader is given prominence. In the cycle of poems Kauno senamiesčio kavinių bliuzai ir rapsodijos the author imagines how.