Krikščioniškas akiratis lietuvių literatūrinėse "užeigose"

LTUžeigos vaizdinys Biblijoje ženklina ribinę, neretai grėsmingą situaciją tačiau kartu atskleidžia ir Meilės įstatymo, kitos Dievo tiesos turinį. Prasminis šio vaizdinio laukas, Jėzaus Kristaus istorija, krikščioniška sąmonė ir pranciškoniška kelio topika - visa tai yra svarbu, nagrinėjant užeigos ir kitos panašios vietos (taverna, smuklė, baras...) motyvus lietuvių literatūroje. Šio straipsnio metodas - teopoetikos analizė. Kazio Bradūno ciklas „Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" - išeities taškas aptariant ir šiuos tekstus: Antano Vaičiulaičio „Vidudienis kaimo smuklėje", Antano Škėmos „Kalėdų vaizdelis", Kornelijaus Platelio „Vyno stebuklas", Jono Meko „Rue de Saine", Vlado Šlaito eilėraštį „Apie žmones ir obuolius" ir Jurgio Kunčino „Blanchisserie, arba Žvėrynas - Užupis". Lyrinio subjekto kelionė Bradūno eilėraščių cikle pasižymi stipriu istorinės sąmonės dramatizmu. Perkuriami įvykiai ir veiksmai šią kelionę leidžia suvokti kaip Jėzaus Kristaus Kančios kelio atitikmenį. Užeigą kaip Kryžiaus kelio stotį įprasmina ir tam tikri daiktai. Taverna yra neatsitiktinė Škėmos pjesės veiksmo vieta. Šioje kasdienybės ir poilsio erdvėje įvyksta dviprasmiška Dievo atpažinimo, jo stebuklų ir mirties misterija, žmogaus išpažinties ir kančios drama. Evangelinio stebuklo topika atsiskleidžia ir Platelio eilėraštyje, kurį su Škėmos kūriniu suartina tikėjimo sąlygiškumas ir dieviškos tikrovės tariamybė. Baruose ir kavinėse, pakeliui į jas ar iš jų vykstančiam Kunčino romano veiksmui būdingas ne tik kasdienis žaismas ir bohemos lengvumas, bet ir metafizikos ilgesio atmosfera, netikėtos Jėzaus Kristaus Kančios asociacijos. Bohemiškos kasdienybės balsas ir metafizikos balsas šį prozininką suartina su Meko ir Šlaito poetiniu pasakojimu.[...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kelias; Krikščionybė; Kryžius; Pokalbis; Taverna; Užeiga; Christianity; Conversation; Cross; Inn; Road; Tavern.

ENThe image of an inn in the Bible marks marginal, often formidable situation, however, it also reveals the content of the law of Love, the other truth of God. The semantic field of this image, the history of Jesus Christ, Christian consciousness, and Franciscan topography of road - all that is important while analyzing the motives of the inn or other similar place in the Lithuanian literature. The method of the present article is the analysis of theopoetics. The cycle "Užeigoje prie Vilniaus vieškelio" by Kazys Bradūnas is also the starting point in discussing these texts: "Vidudienis kaimo smuklėje" by Antanas Vaičiulaitis, "Kalėdų vaizdelis" by Antanas Škėma, "Vyno stebuklas" by Kornelijus Platelis, "Rue de Saine" by Jonas Mekas, the poem "Apie žmones ir obuolius" by Vladas Šlaitas, and "Blanchisserie, arba Žvėrynas - Užupis" by Jurgis Kunčinas. The journey of the lyrical subject in the cycle of poems by Bradūnas is characterized by strong dramatism of historical consciousness. Transformed events and actions allow this journey to be understood as the equivalent of the road of the Passion of Jesus Christ. Certain things also give a sense to an inn as a station of the road of the cross. Tavern is not an accidental place of the play by Škėma. The ambiguous mystery of the recognition of God, his miracles and death, the drama of human confession and suffering occur in this space of daily life and rest. The topography of evangelical miracle is also revealed in the poem by Platelis which gets closer to Škėma's work by the convention of faith and the ostensibility of the divine reality. Not only daily play and bohemian ease but also the atmosphere of metaphysical longing, unexpected associations of the Passion of Jesus Christ are characteristic to the action of Kunčinas' novel taking place in bars and cafés, on the way to them or from them.The voice of the bohemian daily life and the voice of metaphysics make this prosaist closer with the poetic telling of Mekas and Šlaitas. The meetings in cafés and wandering on the streets become an assumption for conversations about eternity and the metaphysical experience of nothing in the texts of these poets. [From the publication]