Karčemos reikšmė tautos kultūroje
LTStraipsnyje, remiantis istoriniais šaltiniais, etnologiniais tyrimais ir autorės surinkta etnografine medžiaga, nagrinėjamos karčemos atsiradimo Lietuvoje priežastys, paskirtis ir pobūdis, karčemų tipai, parodoma karčemos reikšmė skirtingais šalies gyvenimo tarpsniais. Pirmieji archyviniai šaltiniai, minintys lietuviškas karčemas, siekia kovų su kryžiuočiais metus. Per prekybinius ryšius, kai įveikiami didžiuliai atstumai, kai reikia apsaugoti ir tenkinti prekybininkų gyvybinius poreikius (miego, maisto sau ir gyvuliams), klostėsi diplomatiniai santykiai, sušvelnindami ar net kiek atitolindami kryžiuočių antpuolius. Prekyba, kurios metu neapsieita be užvažiuojamųjų namų ar karčemų, padėjo Lietuvos kunigaikščiams ir bajorams rasti diplomatinių būdų bendradarbiauti su Europos valdovais. Pakelės karčemos ir užvažiuojamieji namai tapo stimulu tarptautinės prekybos ir naujų miestelių plėtrai. Lietuva tapo tranzito šalimi tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Įvedus krikščionybę, leista kunigams statyti karčemas. Tuo pasinaudoję, kunigai ir vienuoliai statė karčemas prie bažnyčių, miestelių aikštėse, didesnėse žmonių susibūrimo vietose, drauge skleidė Dievo žodį, didino savo ir bažnyčios pajamas. Šio laikotarpio teigiama karčemų funkcija - gautąjį pelną panaudoti steigiant parapijines mokyklas, išlaikant jose mokytoją (mistra), išlaikyti lietuviškai pamokslus sakančius klebonus. Dvarininkų statytos ir išlaikytos arba išnuomotos karčemos davė didžiulį pelną ir dvarai, ir valstybei. XIII-XIX a. karčemų Lietuvoje atsirado tiek, kad jos tapo stabdžiu tolesniam valstybės vystymuisi. Palaipsniui karčemas imta vadinti smuklėmis. Valstiečiai privalėjo pirkti degtinę pono smuklėje. Kai kurie dvarininkai nustatydavo, kokį mažiausią kiekį degtinės turi nupirkti valstietis per metus. 1858 m. vyskupas Motiejus Valančius išleido Blaivybės įstatus.Miesteliuose kūrėsi blaivybės draugijos, buvo steigiamos arbatinės. XIX a. antroje pusėje, nutiesus geležinkelio linijas ir atsiradus automobiliams, pakelių smuklės išnyko. Šiandien tipiškas Lietuvai, ręstas XIX a. karčemas ir smukles galima išvysti Lietuvos liaudies buities muziejuje (Rumšiškėse, Kaišiadorių r.), jose galima paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų, atsigaivinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karčema; Kultūra; Liaudies kultūra; Prekyba; Smuklė; Užvažiuojamieji namai; Culture; Folk Culture; Hostelry; Inn; Trading.
ENIn accordance with ethnologic research and ethnographic material collected by the author the reasons of the birth of an inn in Lithuania as well as its purpose, nature and sorts are analyzed in the article. The many-sided meaning of an inn in different periods of state's existence is also shown in the article. The first archival resources Lithuanian inns are mentioned in reach the years of crusaders' battles and show the positive role of an inn in a survival of Lithuanian state and nation. With the help of trading relations, when huge distances have been conquered, which demanded the assurance of security and satisfaction of traders' vital needs (sleep, food for people and animals) diplomatic relations have been developed. Diplomatic relations mollified or even postponed the crusaders' attacks. Hostelries or inns were used during trading and it helped the dukes and noblemen of Lithuania to find diplomatic ways to the lords of Europe. Hostelries and inns served as motivation of international trading and new town development. Lithuania became a transit country between Russia and Western Europe. After introduction of Christianity inns mollified the situation inside the country for some time. The priests were allowed to build inns and to do trading. The priests and monks started building inns next to churches, on town squares or other places. This helped to spread the word of God as well as to enlarge incomes of the church. The positive feature of inns in this period was to use gained profit for establishing parish schools, supporting teachers and deans lecturing in Lithuanian. The inns built and kept or rented by the lairds made the huge profit for the estate as well as for the state. Establishment of new towns was the positive feature and matter of these inns.There was a big amount of inns in Lithuania in the 12-19th centuries and it became a serious setback of state development. Gradually inns got Lithuanian definition - a tavern.[...]. [abstr
