Tikimybės veiksmažodžiai anglų ir lietuvių kalbose: atitikmenų paieška

LTDarbe apžvelgta tik keletas pagrindinių tikimybės veiksmažodžių tarpkalbinių kiekybinių ir kokybinių skirtumų bei panašumų. Trumpai aptarta tapatumo vertime problema, kuri netapatinama su vadinamuoju ,,tiesioginiu“ leksiniu tapatumu, ir analizuojamas kompensavimo turinys ir forma. Atkreipiamas dėmesys į pačios tikimybės sąvokos kompleksiškumą, kuris tarsi suteikia galimybę vertėjams pasirinkti savo strategiją ir taktiką siekiant perteikti visą jos atspalvių turtingumą skirtingų struktūrų kalbose. Kompensuojamojo tapatumo atvejais galima kalbėti apie dalinį tapatumą, atsirandantį dėl tarpkalbinių struktūrinių skirtumų arba dėl kalbinės konceptualizacijos specifikos. Egzistuoja kalbinė tikimybės sąvokos supratimo specifika, kitaip tariant, panašu, kad kalbos šiek tiek skirtingai ,,skaido“ tikimybę. Remiantis abiejų tekstynų duomenų analize, galima daryti prielaidą, kad lietuvių kalbai nėra svarbi tikimybės gradacija. Kaip rodo kalbinė medžiaga, angliško veiksmažodžio seem atitikmenimis pasirenkami žodžiai, reiškiantys ir didesnį, ir mažesnį tikimybės laipsnį, pvz: tikriausiai, matyt, rodos, ko gero ir pan., pvz.: What seemed like a long time passed / Praslinko tikriausiai gana ilgas laiko tarpas. Kontrastyviniai tyrimai, paremti lygiagrečių tekstynų duomenimis, gali padėti paaiškinti tarpkalbinius reikšmės ir formos ypatumus, atkreipti dėmesį į egzistuojančias vertimo problemas ir būti naudingi vertimo studijoms, vertėjų bei mokymo medžiagos rengimui. Tokio pobūdžio analizė itin svarbi ir reikšminga leksikografinei praktikai. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Tikimybės veiksmažodžiai anglų ir lietuvių kalbose; Atitikmenų paieška; Verbs of probability in English and Lithuanian; In search of equivalents.

ENThis work reviews some of the basic cross-language qualitative and quantitative similarities and differences in verbs expressing likelihood in English and in Lithuanian. There is a short discussion of the problem of identicalness in translation, which is not equated with so-called “direct” lexical equivalence; the content and form of compensation mechanisms is analysed. Attention is drawn to the complexity of the concept of likelihood, which, it could be said, presents translators with the opportunity to choose their own strategy and tactics when attempting to transmit all the wealth of its nuances between languages of different structures. In cases of compensation, it could be said that partial identicalness is achieved, due to the different structures of the languages or the specific ways each language has of conceptualising things. Therefore, each language has a specific way of conceptualising the concept of likelihood; in other words, languages ‘divide up’ the concept of likelihood in different ways. On the basis of comparative analysis of text data bases in both languages, it can be stated that the Lithuanian language is less concerned with grading degrees of likelihood. The corpus studied shows that in Lithuanian the English verb seem is varyingly translated by words signifying a greater or lesser decree of likelihood, e.g.: tikriausiai (‘probably’), matyt (‘looks like’), rodos (‘looks like’), ko gero (‘quite possibly’). What seemed like a long time passed. / Praslinko tikriausiai gana ilgas laiko tarpas. Comparative studies based on data from parallel texts might help explain inter-language idiosyncrasies of form and meaning. They would highlight existing translation issues and would be useful for translation studies and for the preparation of material for translators and for training. Such analysis is particularly important and meaningful for lexicography.