Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai

LTStraipsnyje darybos ir kilmės požiūriu tiriami bei vertinami Marijampolės apskrities vieno valsčiaus (Marijampolės) vietovardžiai […]. Autentiška ir iki šiol netirta medžiaga surinkta iš LKI Vardyno skyriaus fonduose saugomų tarpukario Lietuvos anketų. Visi vietovardžiai pagal įvardijamų objektų rūšį suskirstyti į grupes (sluoksnius): vandenvardžius, gyvenamųjų vietų vardus ir žemėvardžius (įvairių kitų žemės paviršiaus objektų vardus). Aptariant jų darybą, laikomasi A. Vanago hidronimų darybos tyrimui pasirinktos struktūrinės-gramatinės klasifikacijos. Pagal ją vietovardžiai skiriami į pirminius ir antrinius. Antriniai dar skirstomi į vedinius (priešdėlių, priesagų, galūnių), sudurtinius (dūrinius) ir sudėtinius. Vertinant juos kilmės požiūriu, neišleista iš akių pagrindinė lietuvių vietovardžių kilmės supratimo nuostata – vietos vardo kilmė suprantama kaip pačios toponiminės leksemos atsiradimo šaltinis, o ne kaip jo šaknies genetinė etimologija. Atlikus visų trijų vietovardžių sluoksnių darybinę ir kilmės analizę, […] galima daryti išvadas: 1. Darybos požiūriu daug gausesni antriniai vietovardžiai. Jų skaičius svyruoja nuo 66% (gyvenamųjų vietų vardų sluoksnyje) iki 86% (vandenvardžių sluoksnyje). Pirminiai vietovardžiai būdingesni gyvenamųjų vietų vardų sluoksniui (jie sudaro apie trečdalį šių vietovardžių). 2. Kilmės požiūriu šiame valsčiuje vyrauja iš apeliatyvų susidarę vietovardžiai – apie 71% vandenvardžių ir 61% žemėvardžių sluoksniuose; gyvenamųjų vietų vardų sluoksnyje – iš asmenvardžių bei apeliatyvinių asmenų pavadinimų sudaryti vietovardžiai – apie 70%. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių onomastika; Vietovardžių daryba; Marijampolės apskritis; Daryba; Kilmė; Norminimas; Dūriniai (gramatika); Asmenvardžiai; Gyvenamosios vietos vardas; Valsčiai.

ENThe article presents a research of composition and origin of the place-names of one of the administrative areas in Marijampolė region. The authentic material, which has not been previously researched, was collected from Institute of Lithuanian Language. All the place-names are divided into groups (levels) according to the nature of the objects named: hydronyms, names of residential locations and names of various other objects. Structural-grammatical classification system for hydronyms proposed by A.Vanagas was used in analyzing the composition of indicated names. According to that, the place-names are divided into primary and secondary ones. The further structuring of the secondary ones is proposed as well. After completing the analysis of all three levels of place-names in terms of their origin and composition, the following conclusions are made: 1. Looking from the perspective of composition, there are more of the secondary place-names. Their number varies from 66% (on the level the names of residential locations) to 86% (on the level of hydronyms). The primary place-names are more characteristic to the level of the names of residential locations (they amount to a one third of these place-names). 2. Looking from the perspective of origin, this area is dominated by the place-names originating from appellatives, where about 71% of them come from the level of hydronyms and 61% of names of various other objects. On the level of the names of the residential locations - the place-names composed from personal names or appellative names amount to 70%.