Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui : iššūkiai, situacijos analizė ir prognozės

LTNors jau nėra įmanoma išvengti artimiausių dviejų dešimtmečių klimato kaitos, bet vis dar galima iki tam tikro lygio apsaugoti mūsų visuomenes ir ekonomikas nuo šių pokyčių, pavyzdžiui, teikiant tinkamesnę informaciją, gerinant planavimą, auginant konkrečiam klimatui geriau pritaikytus pasėlius ir tobulinant infrastruktūrą. Siame straipsnyje pristatoma ekstremalių reiškinių sąvoka, apibūdinti Lietuvai aktualūs ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, įvertinta tarptautinė patirtis, sprendžiant panašias problemas. Lietuvos klimato sąlygos per pastaruosius 20 metų pamažu kinta. Skirtingų Lietuvos regionų klimato požymiai nevienodi, tačiau pokyčiai stebimi visur. Lietuvos žemės ūkis privalo rasti būdų, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančio klimato. Klimato kaitos prevencija suteikia žemės ūkiui naujų galimybių: viena vertus, produktai, gaunami iš biomasės, gali pakeisti naudingąsias iškasenas, kita vertus, gali būti skatinamas anglies dvideginio surinkimas dirvožemyje. Gyvulininkystė yra atsparesnė klimato kaitos poveikiui nei augalininkystė, nes gyvulininkystė yra mobilesnė ir naudojasi įvairiais pašarais. Tačiau vietinių bendruomenių galimybė prisitaikyti prie klimato kaitos ir sušvelninti jos poveikį itin priklauso nuo socialinių-ekonominių, aplinkos sąlygų ir prieinamų išteklių. Todėl labai svarbu sukurti bendrą tarptautinę ilgalaikių tikslų viziją ir tarptautinio bendradarbiavimo struktūrą, kurioje, siekdama bendrų tikslų, kiekviena šalis dės pastangas, derindama su kaimyninių valstybių veiksmais, kad suvaldytų klimato kaitą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Augalininkystė; Augalinkystė; Gyvulininkystė; Klimato kaita; Prisitaikymas; Prognozavimas; Prognozės; Žemės ūkis; Adaptation; Agriculture; Climate change; Forecast; Forecasting; Livestock; Plant production.

ENArticle introduces the concept of extreme events in Lithuania and current extreme weather events in isolation, assesses international experience in solving similar problems. Lithuanian climatic conditions have been gradually changing over the past 20 years. Climatic symptoms vary in different regions of Lithuania, but changes are observed everywhere. Lithuanian agriculture must find ways to adapt to the constantly changing climate. Prevention of climate change provides new opportunities for agriculture: on the one hand, products derived from biomass can replace minerals, and, on the other hand, can lead to carbon capture in soil. Animal husbandry is more resistant to impacts of climate change than agriculture is. However, possibilities for local communities adapt to climate change and mitigate its impact are highly dependent on socio-economic and environmental conditions and available resources. There are changes in livestockproduction. These changes may include: diversification, intensification, and (or) pasture management, livestock and crop integration, land use and irrigation expansion, and duration of the production processes, ecosystems and protection of nature, improvement of routes for transportation of raw materials and produce, shortening of distances, mixed livestock farming systems.It is necessary to emphasize the importance of diversification ofbusiness ofsmall farms. The essential thing is adaptation to climate change, which means the need for rapid recovery and cost reduction actions. Climate change over the next two decades cannot be avoided, yet some degree of protection for our societies and economies from these changes can be achieved, for example, provision of relevant information, improved planning for production under particular climatic conditions better suited to crop growth and infrastructure development. It is very important to develop a common international vision of long-term goals and international co-operation, to achieve common goals to which each country will have to contribute its share, coordinate the actions of neighbouring countries in managing climate change. [From the publication]