Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: kodų parinkimo aspektas

LTStraipsnyje aptariamas pasirinkimas tarp tarminio kalbėjimo ir bendrinės kalbos, keliamos kodų parinkimo hipotezės. Modernios identiteto teorijos teigia, kad mes esame mūsų pasakojamos istorijos, t. y. naratyvai, lingvistiniu požiūriu galima pridurti – mes esame ne tik pasakojamos istorijos=naratyvai; esame ir tam tikras istorijų pasakojimo būdas. Būdą galima apibendrinti lingvistiniu terminu – kodas. Taigi šiuo požiūriu esame ir naratyvai, ir kodai. Sociolingvistiniu požiūriu kodu gali būti apibendrinta tiek kalba, tiek teritorinis, tiek socialinis dialektas ar kitas smulkesnis subsisteminis vienetas. Pažymėtina, kad tam tikrame kontekste kiekvienas dialektas ar sociolektas gali būti traktuojamas kaip tam tikros kalbos bendruomenės kodas. Siekiant apibendrinti kodų parinkimo, kodų kaitos, kodų perjungimo, kodų maišymo ir pan. atvejus, tradiciškai kodo kategorija vartojama analizuojant dvikalbes ar keliakalbes bendruomenes. Tačiau remiantis beveik aksiominiu sociolingvistinio diskurso teiginiu, kad bet kuri ekstralingvistinė skirtis koreliuoja su tam tikrais skirtingais kalbiniais požymiais, teigiama, kad manipuliuojant šia – kodo – kategorija (kodų parinkimo aspektu) gali būti analizuojamas ir monolingvių diskursas. Nors instrukcijoje dalyvauja tos pačios kalbos atstovai, komunikacija retai būna vienalytė tuo aspektu, jos dalyviai atitiktų vienas kitą pagal visus socialinius, psichologinius, biologinius ir kt. požymius. Taigi galima teigti, kad monolingvių interakcijoje dėl vienokių ar kitokių priežasčių tikėtini kodų kaitos, kodų parinkimo ir pan. reiškiniai.Reikšminiai žodžiai: Tarminis kalbėjimas; Bendrinė kalba; Kodų kaita; Diskursas; Dialectal speech; Standard language; Code alteration; Discurse.

ENThe article discusses a choice between speaking in dialect and common language, the author puts forward hypothesis on the choice of codes. Modern identity theories claim that we amount to our narrated stories, that is narratives, in linguistic terms we can add– we are not only narrated histories=narratives; we also constitute a certain way of telling stories. This way can be summarized under linguistic term of a code. Thus, in this respect we are both – narratives and codes. From socio-linguistic perspective, a code can summarize language, territorial, social dialect or other smaller sub-systemic unit. It is remarkable that in a certain context every dialect or socio-lect can be interpreted as a code of certain linguistic community. In an attempt to generalize choice of code selection, code change, code switch, code mixing and similar cases, researchers traditionally use code category in analysis of bilingual or multilingual communities. However, relying on almost axiomatic claim of a socio-linguistic discourse that any extra-linguistic field difference correlates with certain different linguistic features, the author claims that by manipulating this – code – category (the aspect of code selection) one can also analyze a mono-linguistic discourse. Although representatives of the same language take part in instruction, communication is rarely uniform in terms of a precise social, psychological, biological and other features match between its participants. Thus, one can claim that due to a number of reasons, code change, code selection and other phenomena are likely in interaction of mono-linguistic speakers.