Fundacje cerkiewne w miastach zachodniej części województwa Brzeskiego w XVIII wieku
LTVakarinėje Brastos vaivadijos dalyje XVIII a. 29 miestuose egzistavo 41 unitų parapija. Vakarinė vaivadijos dalis priklausė Vladimiro-Brastos vyskupijai (apie 110 parapijų), rytinė - Pinsko vyskupijai (apie 173 parapijos). Kiekvienos parapijos pagrindas buvo patronato teisė. Tai buvo rinkinys nurodymų, susijusių su nuosavybės teise pagal kanonų teisės kodeksą ir į kurį nesikišo valstybės įstatymai. Unitų Bažnyčios šaltiniuose parapijų patronai būdavo įvardijami kaip koliatoriai. Aptariamoje teritorijoje 21 (51,21%) miesto parapijos patronato teisė priklausė valdovui. Vienos parapijos (Januvas) patronato teisė priklausė Lucko katalikų vyskupijos vyskupui. Likusiuose miestuose pagal turimą nuosavybę patronatas priklausė didikų giminėms (Sapiegoms, Radviloms, Čartoriskiams) ir bajorams. Patronato teisė buvo tiesiogiai susieta ir su šventovės priežiūra, taip pat labai įtakojo cerkvių pastatų būklę ir išvaizdą. Aptariamame regione visų pirma vyravo medinė architektūra. Tai buvo vyraujančios visuomeninės-ekonominės situacijos atspindys. XVIII a. tarp Unitų Bažnyčios tikinčiųjų beveik nebuvo bajorijos, parapijos buvo negausios, o dvasininkus dažnais atvejais išlaikydavo viena giminė. Pagrindinė statybų medžiaga buvo medis, lengviausiai gaunamas ir apdirbamas bei pigiausias. Aptariamame regione cerkvių statybos XVIII a. patvirtina labiausiai supaprastintų sprendimų tendencijas. Supaprastinimo procesą visų pirma lėmė kuklios investuotojų (koliatorių, tikinčiųjų, brolijų, klebonų) finansinės galimybės, išsilavinusių statytojų trūkumas.Nepatvarumas (dažni gaisrai) arba tiesiog laikinumas, lydintis medinę architektūrą, lėmė, jog dailidžių technikoje trūko ambicingų sprendimų. XVIII a. tarp Unitų Bažnyčios tikinčiųjų beveik nebuvo bajorijos. Tai liudija ir paplitę posakiai, apibūdinantys situaciją kaip „popo ir valstiečio religija“, „rusiškas tikėjimas, valstiečio tikėjimas“. Vargingiems ir neišsilavinusiems žmonėms šventovė visų pirma turėjo atlikti funkciją, o tam tiko ir paprastos neįmantrios medinės cerkvės. Tarp labiausiai architektūra išsiskiriančių cerkvių pažymėtinos Radvilų statytos (Dokuduvas, Hana, Slavatyčės). Vakarinėje Brastos vaivadijos dalyje buvo pastatytos 5 (11,19%) mūrinės cerkvės Palenkės Bialos, Brastos (Šv. Mikalojaus), Mendzyžeco (Šv. Mikalojaus, Šv. Petro ir Pauliaus) ir Kodenio (Šv. Dvasios atsiuntimo) miestuose. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Brastos vaivadija; Cerkvių fundacijos; Ikonostasas; Medinė architektūra; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Sapiegos (Sapiega family); Unitai; Unitų cerkvė; 18 amžius; Architecture; Foundations of churches; Iconostasis; Palatinate o Brest; The Radvila family; The Sapiega family; Uniate church; Unites; Wooden architecture; XVIII century.
