LTLietuvos mūro architektūros istorija, palyginti su daugelio pasaulio šalių, gana kukli, neapimanti nė tūkstančio metų, vis dėlto ilgainiui susiformavo savitų mūro statybos bruožų, paženklinusių krašto mentalitetą. Tokie mūro raidos požymiai, kaip statyboms naudotų medžiagų estetinė raiška, savybės, įvairių konstrukcijų pokyčiai, atskleidžia vietinių tradicijų savitumus perimant pasaulines meno ir mokslo naujoves. Monografijoje nagrinėjama Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istorija nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Medžiagų ir konstrukcijų specifiniai bruožai aprašyti atskirais istoriniais-stilistiniais laikotarpiais. Įvertintos mūro ir medžio konstrukcijų sąsajos, plytų rišimo būdai, arkų, skliautų ir kupolų savitumai. Atskirus skyrius sudaro keraminių plytų ir rišamosios medžiagos (kalkių) gamybos technologijos raidos tyrimai. Plytų formatų ir skiedinio sudėties chronologiniai pokyčiai nustatyti pasitelkus autoriaus sukurtus originalius metodus. Analizuojama natūralaus mūro medžiagiškumo raiška pastatų eksterjero ir interjero puošyboje. Rengiant šį darbą, stengtasi tyrinėti autentišką, mažiausiai pakeistą mūrą. Daugiausia jo rasta ne fasaduose, o sunkiai pasiekiamose vietose, nesunaikintose atmosferos poveikio, nepaveiktose rekonstrukcijų, nepakeistų konservuojant ar restauruojant. Tyrimų rezultatai pateikti plačiame pasaulio (nuo romėnų Antikos iki carinės Rusijos) kontekste, parodant, kaip ir kodėl Lietuvoje susiklostė saviti mūro bruožai. Remiantis darbo išvadomis, sudaryta chronologinė mūro medžiagų ir konstrukcijų pokyčių lentelė.
ENIf compared with many other countries of the world, the history of masonry architecture in Lithuania is rather modest. It is less than one thousand years old, yet it has many peculiar features of construction marking the mentality of the region, which developed with time. Such features of masonry development as aesthetic expression, characteristics of materials and characteristics of various constructions reveal peculiarities of local traditions. The monograph analyses the history of construction techniques of Lithuanian masonry architecture from the ancient times to WWI. Specific features of materials and constructions are described in separate historical and stylistic periods. The links between masonry and wooden constructions, the methods of weaving of breaks, and peculiarities of arches, vaults and domes are assessed. Separate sections deal with the research of ceramic bricks and the development of production technologies of weaving materials (lime). Chronological changes in the format of bricks and the composition of the solution have been established through original methods developed by the author. The material expression of natural stonework is analysed in decorations of exteriors and interiors of buildings. While working on this research, the author tried to analyse authentic and barely changed stonework. The major share of it was discovered not in facades, but in places difficult to access. These places have not been destroyed under the atmospheric impact, have not been reconstructed or amended. The results of the research are presented in the wide global context and indicate how and why peculiar masonry characteristics formed in Lithuania. Based on the conclusions of the work, a chronological table of changes in masonry materials and constructions has been developed.