LTStraipsnyje pateikiama Lietuvos filosofinio diskurso (1960–2010 m.) bibliometrinių duomenų apie filosofijos disciplinas, kryptis ir tekstų autorius interpretacija. Eksplikuojama šių krypčių ir disciplinų apimtis bei kaita posovietiniu laikotarpiu. Filosofinių krypčių struktūros pokyčiams aiškinti taikoma lyginamuosiuose istoriniuose sociologiniuose tyrimuose naudojama posovietinės transformacijos orientacijų (mimetinės, kontinuacinės, restitucinės ir inovacinės) schema. Analizuojama filosofinių tekstų autorių bendrijos apimtis ir jos pokyčiai sovietiniu ir posovietiniu laikotarpiais, taip pat autorių stratifikacija pagal produktyvumą. Patikrinamas Lotkos ir Price’o dėsnis, teigiantis, jog didžiąją dalį mokslinių tekstų sukuria autorių bendrijos produktyviausioji mažuma. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Filosofinis diskursas; Posovietinės transformacijos; Produktyvumas; Lithuania; Philosophical discourse; Post-sovet transformation; Post-soviet transformations; Productivity.
ENThe paper presents the interpretation of bibliometric data about the Lithuanian philosophical discourse (1960–2010) concerning the philosophical disciplines, branches, and authors of the texts. The scope and changes of these branches and disciplines during the post-soviet period is explicated. The structural changes of the of philosophical movements are explained employing the scheme of orientations of post-soviet transformation (mimetic, continuational, restitutive, and innovative), used in historical sociological comparative research. The extent of the community of the authors of philosophical texts and its transformations during the soviet and post-soviet period are analyzed, as well as the stratification of the authors according to their productivity. The Lotka-Price law, according to which the majority of the scientific texts are produced by the minority of the most productive authors, is put to test. [From the publication]