Between East and West: workforce migration and skills development in the "new" and "old" EU member states: Lithuanian case

LTDarbuotojų migracijos intensyvinimas keičia žmogiškųjų išteklių struktūrą ir kokybę šalyse bei didina tarptautinę kvalifikuotos darbo jėgos konkurenciją. Tuo pačiu metu migracija formuoja tam tikrus naujus ir nepažintus migruojančių darbo jėgos įgūdžių ugdymo modelius ir būdus, kurių pasekmės žmonėms, įmonėms ir šalims nėra žinomi. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas - atskleisti darbo jėgos migracijos ir įgūdžių ugdymo tarpusavio ryšių mechanizmus ir jų reikšmę migrantų karjerai bei "naujųjų" ir "senųjų" ES valstybių narių socialinei ir ekonominei plėtrai. (iš esmės Lietuvos atveju). Tyrimas yra atliktas pasirenkant Lietuvos atvejį, taikant istorinių ir mokslinių tyrimų analizę ir duomenų bazės meta-analizę. Stebimi keli migracijos suintensyvėjimo visoje Europoje laikotarpiai: apie 1960 m., apie devintojo dešimtmečio, po 1989 m. Priimančios šalys ir migrantų kilmės šalys esmingai skiriasi. Tyrimais nustatyta, kad pagal migracijos tikslą išskiriamos kelios grupės: laikinas darbas (iki 3 metų), laikinas įdarbinimas, grįžimas į gimtąja šalį, ilgalaikis įdarbinimas (daugiau nei 3 metai, nenustatyta trukmė), ilgalaikis karjeros ketinimai ir mokymasis, studijos ir darbo intencijos. Dažniausiai Lietuva yra darbo jėgos migrantų kilmės šalis. Tyrimu nustatyta, kad dauguma lietuvių persikelia į Didžiąją Britaniją, Airiją. Apie pusę emigrantų yra jauni 20-40 metų žmonės. Lietuvos "protų nutekėjimo" tyrimai parodė, kad svarbiausi emigracijos sprendimus lemianti veiksniai: turima darbo įranga; svarbu dirbti pagal savo kvalifikaciją; jaustis saugiai; poreikis asmeniniam tobulėjimui ir gebėjimui pasirinkti; geresnis darbo užmokestis.Reikšminiai žodžiai: Atvejo analizė; Darbo jėga; Darbo jėgos migracija; Darbų jėgos migracija; ES valstybės narės; Migracija; Migrantų karjera; Socioekonominis vystymasis; Įgūdžiai; Įgūdžių tobulinimas; Careers of migrants; Case study; EU member states; Migration; Skills; Skills development; Socioeconomic development; Workforce; Workforce migration.

ENThe intensification of labour migration changes the structure and quality of human resources in countries and increases the international competition of skilled labour. At the same time, migration is forming new and earlier unknown modes and methods of developing migrant workforce skills the implications of which on people, businesses, and countries are not known. The aim of the research presented within paper is to reveal the mechanisms of the interaction between the workforce migration and the skill development as well as their implications on the career of migrants and social and economic development of the "new" and "old" EU Member States (in the case of Lithuania in general). The research is done by choosing a case of Lithuania, using historical and research analysis and database meta-analysis. There are several periods of the intensification of migration throughout Europe: around 1960, around 1980s, and after 1989. The host countries and the countries of origin of migrants are fundamentally different. According to the research, several groups are distinguished by the purpose of migration: temporary employment (up to 3 years), temporary employment, return to the mother country, and long-term recruitment (more than 3 years, undetermined duration), long-term career intentions and learning, studies and work intentions. Most often, Lithuania is the country of origin of labour migrants. The study found that most of Lithuanians move to the Great Britain and Ireland. About half of the emigrants are young people aged 20-40. Research on the brain drain in Lithuania has shown that the main determinants of emigration are: available work equipment; the importance to work according to one’s qualification; feel safe; the need for personal development and ability to choose; better wages.

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education