Seni naujieji skoliniai

LTPanagrinėjus žodžių „studentas“, „profesorius“, „akademija“ ir „akademikas“, „direktorius“ ir „daraktorius“, „auditas“ ir „auditorius“, „admonitorius“ ir „admonicija“, „monitorius“ ir „monitoringas“, „moderatorius“ ir „moderuoti“, „promocija“ ir „promotorius“, „tenderis“, „alumnas“ ir „alumnatas“ įvairialaikio skolinimosi įvairiopas aplinkybes, taip pat jų, jų originalų ir jų tarptautinių analogų semantiką, statuso bendrinėje kalboje ir terminijoje nustatymo, galima daryti ir keletą bendresnių išvadų. Minėti žodžiai atskleidžia retą, bet normalų skolinimosi reiškinį, t. y. to paties žodžio skirtingų reikšmių įvairialaikio skolinimosi rezultatą. Kai kuriomis savo reikšmėmis skoliniai yra ir istorizmai. Neretai reikiamu laiku rašomojoje lietuvių kalboje jiems atsirasti sutrukdė jos nepakankamas funkcionavimas sunkiomis dvikalbystės sąlygomis. Turėdami labai seną universitetą (1579 m.), žodį „universitetas“ žinome tik nuo XIX a. pabaigos. Skolinimosi procesą iš dalies kompensavo dvikalbystė (vyraujanti – lietuvių-lenkų). Dvikalbiai asmenys palankiomis aplinkybėmis galėjo būti ir būdavo (bet ne visada) tokių žodžių diegėjai lietuvių kalboje. Tokie skoliniai patekdavo į tarmes ir jose išlikdavo. Tai istorinio tyrimo objektas.Naujųjų skolinių tyrinėtojai turėtų pasižiūrėti ne tik gretimų kalbų (dabar tokia – ir anglų kalba) duomenų, bet ir pačios lietuvių kalbos senesnių faktų. Ypač vertingi čia metrikuoti tekstų duomenys, negalima tenkintis vien žodynais. Tačiau šiuo požiūriu gana vertingas „Tarptautinių žodžių žodynas“ (1936) ir net J. Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynas“ (1907). Senojoje leksikografijoje duomenų irgi yra, bet nepakankamai. Naujojo skolinio statusui senasis jo pasiskolinimo faktas lemiamos reikšmės neturi, nors nėra visai bevertis. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Archaizmai; Istorizmai; Leksikografija; Naujieji ir senieji skoliniai; Skolinys; Tarptautinis žodis; Terminas; Archaic and historical words; International word; Loanword; New and old borrowings; Term.

ENThe analysis of the words studentas ('student'), profesorius ('professor'), akademija ('academy') and akademikas ('academic'), direktorius ('director') and daraktorius ('a teacher in an illegal Lithuanian school in the period of prohibition of Lithuanian press'), auditas ('audit') and auditorius ('auditor'), admonitorius ('admonitor') - and admonicija ('admonition'), monitorius ('monitor') and monitoringas ('monitoring'), moderatorius ('moderator') and moderuoti ('to moderate'), promocija ('promotion') and promotorius ('promoter'), tenderis (tender'), alumnas ('alumnus') and alumnatas ('alumnus house'), their circumstances of borrowing, their origin and the semantics of their international analogues leads to the identification of their status in standard Lithuanian as well as more general conclusions. The above words constitute a rare but not exclusive case of borrowing, i.e. they are within the norm, since the same word has been borrowed at different periods of time and in different meanings or just in different meanings but at the same time. In some of their meanings the loanwords are historic words. Very often at a particular time written Lithuanian was functioning under severe conditions of bilingualism, which prevented it from adopting loanwords. Our university is very old (founded in 1579), but the word universitetas dates back only to the end of the 19th century. The process of borrowing was partly made up for by bilingualism (mainly Lithuanian-Polish). Bilingual people under favourable circumstances could promote such loanwords in Lithuanian, though they did not always do that. Such loanwords came into dialects and were preserved there. These are the object of historical investigation.Researchers of new loanwords should investigate the data from other languages in contact (nowadays it is also English) as well as older facts in Lithuanian. Of particular importance are certified texts, and not just dictionaries. In this respect research could include data from the "Tarptautinių žodžių žodynas" (Dictionary of International Words) of 1936 and even "Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynas" (The Dictionary of Foreign and Incomprehensible Words) of 1907 compiled by J. Šlapelis. Older lexicography offers some data, however, it is insufficient. The fact that the word had been borrowed some time ago has hardly any influence on the new loanword's status, even though it cannot be discarded. [From the publication]

• Anglų-lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas : apie 28000 terminų / Kęstutis Baškys, Vilius Šulga. Vilnius : Technika, 2000. 371 p.
• Aplinkos apsaugos terminų žodynas : lietuvių-anglų-rusų kalbomis / sudarė Vytautas Raškauskas, Karolis Jankevičius, Petras Zajančkauskas. Vilnius : Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2000. 518 p.
• Iš žodžio "mokinys" istorijos / Vincentas Drotvinas. Terminologija. 2001, 8, p. 112-118.
• Jurgio Matulaičio užrašai / Jurgis Matulaitis ; surinko ir spaudai paruošė Teresė Bogutienė ; redagavo Ona Mikailaitė. Putnam : Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos Seserys, 1991. 368 p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Naujos tarptautinių žodžių reikšmės administracinėje lietuvių kalboje / Rasuolė Vladarskienė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 3 1 html.
• Pirmųjų lietuvių kalbos mokymo programų pedagogikos terminai / Vaida Buivydienė, Lina Rutkienė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2024, nr. 20/1, p. 14-21.
• Plague of locusts or manna from heaven? Recent Anglicisms in Lithuanian / Kristina Brazaitis. Journal of Baltic studies. 2006, vol. 37, no. 4, p. 442-466.