Filosofiniai religinių simbolių aspektai
LTStraipsnyje filosofiniu požiūriu analizuojama religinio simbolio prigimtis, ypač joje atsiskleidžianti įtampa tarp motyvuoto simbolio ir gryno, nemotyvuoto simbolio kaip ženklo, daugiausia dėmesio skiriant vidinei religinių simbolių prigimčiai, o ne tam tikriems skirtingų religinių tradicijų religiniams simboliams. Pateikiant skirtingų religinių tradicijų pavyzdžius, bandoma parodyti, kaip konkrečių religinių simbolių įvairovė gali padėti geriau suvokti religinio simbolio esmę. Atkreipiamas dėmesys į skirtumus, kurie atsiranda gamtinėse ir į antgamtiškumą orientuotose religijose. Teigiama, kad religiniai gamtinių religijų simboliai savo simbolizuojamoje tikrovėje dalyvauja pilnatviškiau, bet pati ši tikrove nėra labai pilnatviška, o religiniai antgamtinių religijų simboliai savo simbolizuojamoje gerokai pilnatviškesnėje tikrovėje dalyvauja ne taip pilnatviškai. Akcentuojama, kad skirtis tarp imanencijos ir transcendencijos gamtinėse religijose nėra tokia griežta kaip antgamtinėse, imanentinė gamtinės religijos simbolio dalis beveik visada išlieka panaši j transcendentinę dalį.Teigiama, kad natūralių religijų simboliai gali geriau išsaugoti jų pirminį simbolio kaip tokio statusą, o antgamtinių religijų simboliai, formaliu ženklu žymėdami tai, kas transcendentiška, simboliu dalyvauja ne pačios transcendencijos, o tik intensyvaus religinio mūsų santykio su ja pilnatvėje. Daroma išvada, kad religinių simbolių įvairovė leidžia įžvelgti tokią religinio simbolio dialektinės raidos tendenciją: grynasis ženklas - ženklas kaip simbolis -simbolis kaip ženklas.Reikšminiai žodžiai: Dialektika; Dievas; Imanencija; Pagonybė; Realybė, simbolis; Religiniai simboliai; Simbolis kaip ženklas; Tikrovė; Transcendencija; Ženklas; Ženklas kaip simbolis; Dialectic; God; Immanence; Paganism; Reality; Religious symbol; Religious symbols; Sign; Sign as symbol; Symbol; Symbol as sign; Transcendence.
ENThe article analyses the nature of the religious symbol from the philosophical perspective, in particular, it reveals the tension between a motivated symbol and a pure, unmotivated symbol as a sign, focusing on the intrinsic nature of religious symbols, rather than on certain religious symbols of different religious traditions. By presenting examples of different religious traditions, the author attempts to show how the variety of specific religious symbols can help to better understand the essence of a religious symbol. Attention is drawn to the differences that arise between religions which are oriented towards nature and which are supernatural. It is argued that the religious symbols of natural religions are more fully involved in their symbolic reality, but this reality itself is not very complete, while the religious symbols of supernatural religions are less complete in their symbolic realms. It is emphasized that the difference between the immanence and transcendence in natural religions is not as severe as in supernatural ones, while the immanent part of the religious symbol of natural religion almost always remains similar to its transcendental part. It is stated that the symbols of natural religions can better preserve their status as such, while the symbols of supernatural religions, formalising transcendental phenomena, are involved not in the transcendence itself, but in the intensive religious relationship with it in fullness. It is concluded that the diversity of religious symbols makes it possible to perceive the tendency of the dialectical development of a religious symbol: the pure sign is a sign as a symbol and a symbol as a sign.
