LTXVI-XVII a. jauja pasirenkama pagrindine vieta žemės ūkio apeigoms atlikti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, reikalinga erdvi patalpa, į kurią galėtų sueiti „keturi arba šeši kaimai“; antra, galimybė kūrenti ugnį, ant kurios verdama aukojamo ožio mėsa ir kepami kvietinės tešlos papločiai; trečia, jaujos paprastai statomos atokiau nuo kitų pastatų, vadinasi, atsiranda galimybė atlikti apeigas nesibaiminant, kad jas sutrukdys pakeleiviai, o dar labiau – krikščionybę skleidžiantys ir su pagoniškomis apeigomis visokias būdais kovojantys vizitatoriai; ketvirta, jauja yra būtent ta patalpa, kurioje laikomi pagrindiniai, svarbiausieji žemdirbio visų metų triūso vaisiai – nupjauti javai, nurauti linai bei kanapės. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Jauja; Krikščionybė; Latvija (Latvia); Pagoniški ritualai; Pagonybė; Pagonybės dievai; Prūsija; Valstiečiai; Valstiečių ūkiniai pastatai; 16 amžius; 17 amžius; Christianity; Drying Barn; Farmstead of Lithuanian peasants; Folklore; Latvia; Pagan Gods; Pagan rituals; Paganism; Peasants; Prussia; The 16th-17th centuries.
ENIn the 16th-17th century, a drying barn was chosen for agricultural rites by the adherents of an ancient religion for several reasons. First, a spacious place was needed to seat "four to six villages"; second, it was necessary to have a fire to cook meat of a sacrificed goat being sacrificed on and to bake flat wheat cakes; third, a drying barn was usually constructed at some distance from other buildings so that passers-by or visitors propagating Christianity and fighting against the pagan rites in every possible way could not disturb or interrupt the rites or rituals being performed; and finally a drying barn was a place to store the fruits of a farmer's annual toil: harvested crops, flax, and hemp. [From the publication]