Etninės mažumos darbo rinkoje: kalbos, pilietybės ir socialinių tinklų reikšmė (Visagino atvejis)

LTStraipsnyje analizuojami Visagino miesto etninių grupių (rusų, ukrainiečių, baltarusių) socialinės integracijos tam tikri aspektai, t. y. kokios strategijos yra naudojamos siekiant būti sėkmingam (-ai) darbo rinkoje po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kas pačių informantų yra įvardijama kaip svarbiausios charakteristikos siekiant išlikti darbo rinkoje. Pagrindinis straipsnio duomenų šaltinis – kokybinis tyrimas, kuris buvo atliktas Visagine 2011 m. lapkričio–2012 m. birželio mėn. Straipsnyje analizuojami ir naujausi statistiniai duomenys. Tyrimas buvo atliktas įgyvendinat LMT finansuotą projektą „Socialiniai iššūkiai etninių mažumų ir naujųjų imigrantų grupėms Lietuvai tapus ES nare“ (MIP-029/2011). Atominės elektrinės uždarymas ir pasaulinė ekonominė krizė nevienodai palietė skirtingas socialines grupes Visagine. Dauguma informantų, etninių mažumų atstovai, interviu metu pabrėždavo lietuvių kalbos kompetencijų, etninės kilmės ir socialinių tinklų, pilietybės svarbą darbo paieškose. Autorė kelia hipotezę, kad atominės elektrinės uždarymas paspartins socialinę integraciją tos Visagino gyventojų dalies, kuri sieja savo ateities planus su Lietuva. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Etninės mažumos; Etniškumas; Ignalinos atominė elektrinė; Pilietybė; Socialinė integracija; Valstybinė kalba; Citizenship; Ethnic minorities; Ethnicity; Ignalina nuclear power plant; Labour market; Social integration; State language.

ENPaper focuses on some aspects of social and economic integraton of ethnic minorities (Russians, Belarusians, Ukrainians) in Visaginas. Specifically, it looks at what strategies are employed in adapting to the changing socio-economic situation and narrowing spectrum of job possibilities after the closure of the Ignalina nuclear power plant. The paper is based on data of qualitative research which was conducted in Visaginas in the framework of the research project „Social Challenges for Ethnic Minorities and New Immigrant Groups in Lithuania after Joining the EU“ at the end of 2011 – first half of 2012. The research was funded by a grant (No. MIP-029/2011) from the Research Council of Lithuania. The main data comes from qualitative in-depth interviews with representatives of different generations of the most prevalent ethnic groups (Russians, Belarusians, Ukrainians) in Visaginas. Interviews with experts and some related statistical data are used as background material. The key issues defined by the informants as the most important for successful participation in the job market are: the knowledge of the state language (Lithuanian), citizenship, and social networks. One’s ethnic background, i.e. Lithuanian roots, were perceived by part of the informants as guaranteeing better possibilities in the job market. This can be interpreted as revealing certain feelings of insecurity among the ethnic minorities. The author suggests that the closure of the Ignalina nuclear power plant could promote processes of social integration for those residents of Visaginas who plan to spend their future lives in Lithuania. [From the publication]