Rusai Lietuvoje: etninės grupės raida ir socialinės integracijos iššūkiai 2001-2011 m.

LTStraipsnyje, apžvelgiant 2001-2011 m. atliktų tyrimų duomenis, aptariami pastarojo dešimtmečio rusų etninės grupės adaptacijos bruožai. Politiškai, Lietuvoje deklaruojamas tautinių mažumų integracijos – lygių galimybių užtikrinimo ir etninio tapatumo išlaikymo – siekis, bet integracinei politikai ir naujai kylantiems socialiniams iššūkiams neskiriant pakankamai dėmesio, rusų etninės grupės adaptacijoje ryškėja marginalizacijos ir asimiliacijos tendencijos. Rusų etninės grupės mažėjimas Lietuvoje ir švietimo įstaigų tinklo reorganizacija nulėmė mokyklos rusų dėstomąja kalba, kaip socialinio instituto, įgalinančio etniškumo reprodukciją, svarbos mažėjimą. Rusų adaptacijos procesai, įvykus pokyčiams švietimo sektoriuje, kaip ir kitose svarbiose valstybės gyvenimo srityse, nėra stebimi – nėra duomenų apie skirtingų tautybių vaikų dalyvavimą ir akademinius pasiekimus mokyklose lietuvių dėstomąja kalba, etninių grupių dalyvavimą darbo rinkoje, naudojimąsi sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis. Etninės tapatybės politiniame lauke suspendavimas žymi nelietuvio tapatybės kaip kliūties politiniam dalyvavimui suvokimą ir atspindi egzistuojančią įtampą tarp skirtingų etninių tapatybių Lietuvos visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etninės grupės raida; Integracinė politika; Integracijos politika; Rusai Lietuvoje; Ethnic group; Integration policy; Russians in Lithuania.

ENArticle provides an overview of data about the characteristics of Russian adaptation over the last decade based on research conducted in 2001-2011. Politically, the goals of minority integration in Lithuania seek to ensure equal opportunity and guarantee the upkeep of ethnic identity. However, due to the lack of attention given to integration policies and newly emerging social challenges, marginalization and assimilation are becoming more evident in the adaptation tendencies of the Russian ethnic group. Due to the decrease of the number of Russians in Lithuania and the reorganization of the network of educational institutions, the importance of schools with instruction in Russian as a social institution enabling the reproduction of ethnicity has been diminishing. With regards to education reforms, as well as other important spheres of state life, processes of Russian adaptation are not sufficiently monitored – there is no data concerning the participation of non-Lithuanian children and their academic achievements in Lithuanian schools, the participation of ethnic groups in the labour market, or their access to health care and other social services. A suspension of ethnic identity in the political field signals that non-Lithuanian identities tend to be perceived as obstacles for political participation and reflect the existing tensions between different ethnic identities in Lithuania’s society. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology