Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika

LTStraipsnyje tiriama Trakų, vieno svarbiausių Lietuvos viduramžių centro, keramika. Siekiama rekonstruoti Trakų viduramžių puodininkystę ir gautais duomenimis interpretuoti amatų raidą, pilių ir miesto genezę. Tyrime panaudota daugiau kaip 17 tūkstančių XIV-XVI a. pirmosios pusės datuojamos keramikos vienetų iš Senųjų ir Naujųjų Trakų pilių ir miesto. Sveikų indų yra mažai, todėl keramikos tipologizaciją lėmė beveik vien viršutinė indo dalis. Panaudoti laboratoriniai metodai padėjo nustatyti atskirų keramikos grupių kilmę, tarpusavio ryšį ir gamybos technologijų ypatybes. Vertingos informacijos suteikė atominė emisinė spektrofotometrinė (AESF), rentgeno flourescencinė (RSF) ir petrografinė keramikos mėginių analizė. Visu tiriamu laikotarpiu žymę keramikos dalį sudarė tradicinės keramikos produkcija, kurią savo reikmėms gamino neprofesionalūs puodžiai. Vietinė juodosios keramikos gamyba galėjo prasidėti XIV a. pabaigoje ir įsitvirtinti XV a. Jos atsiradimas siejamas ne su vietiniais, bet atvykusiais meistrais. Vietiniai tradiciniai puodžiai pradėjo gaminti platesniam pardavimui tik nuo XVI a. pradžios. Esminiai Trakų gyventojų buities pokyčiai matomi nuo XIV a. pabaigos, kuomet atsiradusi juodoji keramika pateikia platų stalo ir maisto gaminimo indų asortimentą. Nedideli atvežtinės keramikos kiekiai rodo, kad buitinė keramika nebuvo intensyvios prekybos ar mainų objektas. Trakuose naudota keramika aprėpė tik pagrindinį viduramžių Europos keraminių indų asortimentą, o Pilyje naudoti indai nuo miestiečių daug nesiskyrė.Reikšminiai žodžiai: Amatininkai; Buitinė keramika; Keramika; Moliniai indai; Pilis; Trakai; Trakų pilys; Viduramžių keramika; Artisans; Castle; Ceramics; Household Ceramics; Medieval Ceramics; Pottery; Trakai; Trakai Castles; Trakai City.

ENThe article analyses the pottery of Trakai (one of the main cities of medieval Lithuania). The aim is to rehabilitate the medieval pottery of Trakai and by the data obtained interpret the evolution of handcrafts, the genesis of the castles and the city. Over 17 thousand ceramic pieces dating from the first half of 14th to 16th century from the castles of Senieji Trakai and Naujieji Trakai, and from the city were used in the study. There are little unshattered crockery, therefore only the top part of the crockery influenced the clusterization of the pottery. The laboratory techniques that were used have helped to establish the origin of individual pottery groups, the relationship between those groups, and the properties of manufacturing. Nuclear emission spectrophotometric analysis (NESP), X-ray florescence (RSF) analysis, and petrographical analysis of ceramic samples has provided valuable information. Throughout the period of research, a clear majority of the pottery was the traditional ceramic production, which was produced by non-professional potters for daily use. The local production of black pottery might have started at the end of 14th century and established in 15th century. It is associated with the new coming craftsmen not the local ones. Local traditional potters began a wider production of the pottery only from the beginning of 16th century. The main increments are made from the end of 16th century when the black pottery introduced a wide variety of tableware and cookware. Small quantities of imported ceramics indicate that the domestic pottery was not a common commodity for intense trade or exchange. The pottery used in Trakai covered only the main range of the medieval European ceramic assortment, however, there was no significant difference between the ceramics used in the Castle and the ones used by citizens.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History