Šaltinių pažymos ir nuorodos G.H.F. Nesselmanno žodyne (1851)

LTStraipsnyje aptariami pratarmėje ir santrumpų sąraše nenurodyti G.H. F. Nesselmanno Žodyno (1851) (toliau – NŽ) šaltiniai ir iš jų rinkta medžiaga, remiantis autoriaus pastabomis prie kai kurių žodžių dėl jų vartosenos ar reikšmės. Ištyrus pažymas ir nuorodas NŽ matyti, kad Nesselmannas žymėjo retesnių žodžių šaltinius. Vienas iš NŽ šaltinių buvo gramatikos – Sapūno ir Šulco gramatika (1673), pirmoji originali XIX a. Didžiosios Lietuvos gramatika „Kalbrieda Leżuwio Ziamaytiszko“ (1832), M. P. Marcinskio lenkų kalbos gramatika lietuviams (1833), S. Daukanto lietuvių kalbos vadovėlis (1842). Gan dažnai iš jų paimti žodžiai žymėti santrumpa 3'em. Kaip svarbus Nesselmanno surinktos leksikos šaltinis minėtini spausdinti ir rankraštiniai L. Rėzos (1825), S.Stanevičiaus (1829) dainų rinkiniai. Yra žodžių ir citatų iš dainų, kur konkrečiai šaltinis nenurodytas, tik skliausteliuose įrašyta Daina. Jų identifikavimui reikia išsamesnio tyrimo. Keletas mįslių ir priežodžių į NŽ įdėta iš 1745 m. vokiečių kalba parengto P. Ruigio darbo „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (1745). Žodžių reikšmes leksikografas tikrinosi ir L. Rėzos pirmą kartą išleistame ir į vokiečių kalbą išverstame K. Donelaičio „Metų“ leidime (1818). Nesselmannui svarbus buvo „Metų“ publikacijos priedas , kuriame pateikiama L. Rėzos komentarų dėl kai kurių žodžių vartosenos bei lietuvininkų realijų. Yra šaltinių nuorodų į F. Miklosichaus (1845) ir A. F. Potto (1837) darbus. Iš jų matyti, kad žodyno sudarytojas gilinosi į lietuvių kalbos žodžių darybą ir kilmę, ieškojo informacijos kitų kalbininkų darbuose.Reikšminiai žodžiai: Dvikalbė leksikografija; Leksikografija; Nuorodos; Pažymos; Vokiečių kalba; Šaltiniai; Žodynas; Bilingual lexicography; Dictionary; German; Lexicography; Marks; References; Sources.

ENThe article discusses the sources of G.H.F. Nesselmann's Dictionary (1851) (further referred to as ND) that were not in the preface and in the list of abbreviations, and materials collected from them. The discussion is based on the author's remarks on some of the words in regards to their usage and significance. After examining the certificates and references in ND, it becomes clear that Nesselmann marked the sources of rare words. One of the sources of ND was grammar books - Sapūnas' and Šulcas' grammar (1673), the first original grammar of the 19th century of the Grand Duchy of Lithuania "Kalbrieda Leżuwio Ziamaytiszko" (1832), M.P. Marcinskis' Polish grammar for Lithuanians (1833), Simonas Daukantas' Lithuanian language textbook (1842). Often, words taken from them are marked with abbreviation "3'em". As an important source of vocabulary collected by Nesselmann, printed and handwritten songs of Liudvikas Rėza (1825), Simonas Stanevičius (1829) are also worth mentioning. There are song lyrics and quotations from different songs, where the source is not specified and the parentheses only have "song" in them. Their identification requires a more detailed examination. Several riddles and proverbs were added to the ND from Pilypas Ruigys' work prepared in German "Exploring the Lithuanian Language" (1745). The lexicographer also checked the meanings of certain words in the edition of Kristijonas Donelaitis' "Metai" ("The Year") that was published by Liudvikas Rėza for the first time and translated into German (1818). Nesselmann found the appendix to this edition of "Metai" important, as it contains comments by Liudvikas Rėza on the use of some words and the realities of Lithuanians. There are references to the works of Franciscus Miklosich (1845) and Potto (1837). They show that Nesselmann was interested in the formation and the origin of Lithuanian words and sought information in the works of other linguists.