Medis mitinėje baltų pasaulėjautoje

LTNagrinėjant istoriografinius ir tautosakinius šaltinius, straipsnyje išryškintos medžių, nuo seno lietuvių auginamų aplink sodybą ir sode, mitologemos. Jos yra išlaikiusios ryškius senosios baltų mitologijos ir religijos bruožus, - tai dievybių pasireiškimo erdvės. Kiekviena medžio rūšis lietuvių archajiškoje pasaulėžiūroje turėjo savąją mitologemą, dažniausia siejamą su skirtingų dievybių manifestacijos vieta. Iš tokios sampratos bus kilusi tradicija prie sodybos sodinti įvairių medžių guotą – ąžuolą, uosį, liepą, šermukšnį, šeivamedį ir kt. Mitologinės būtybės yra personifikuotos gamtos galios; todėl visos senosios kalendorinės šventės yra kuo glaudžiausiai susietos su fenologiniais reiškiniais. Netekdami ilgainiui kulto objekto reikšmės, medžiai tapo apgaubti elgsenos taisyklių, tausojančių gamtos resursus ir įtvirtinančių ekologines nuostatas. Medis archajiškoje indoeuropiečių pasaulėžiūroje turi ir Visatos modelio ašies funkciją; per jį metafiziškai susisiekiama su dievų pasauliu. Medžio įvaizdis išliko archetipiniu lietuviškosios tautodailės simboliu, varijuojamu kaip dekoratyvinis elementas ant įvairių dirbinių, baldų ir namų apyvokos daiktų. Visame tame glūdi nemaža dalis mūsų etninės kultūros patrauklumo ir aktualumo. Tautos patirtis šiandien gali būti naudinga kaip subtilus metodas įtvirtinant harmoningus žmogaus ir gamtos santykius, suteikiant jiems doros bei moralės normų pavidalą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mitogema; Pasaulio modelis; Ąžuolas (mitologija); Uosis (mitologija); Liepa (mitologija); Obelis (mitologija); Vyšnia (mitologija); Šermukšnis (mitologija); Šeivamedis (mitologija); Mythology model of the Universe; Folk art; Oak-tree; Ash-tree; Lime-tree; Apple-tree; Chery-tree; Rowan-tree.

ENWhile analysing the historical and folkloristic sources, the article emphasises the mythologems of trees, from ancient times cultivated by Lithuanians around their homesteads and in the gardens. They have preserved distinctive features of the ancient Baltic mythology and religion; - they are spaces for manifestation of deities. Every type of tree in the archaic outlook of Lithuanians had its own mythologem, most often charged with the manifestation of various deities. Such concept gave birth to the tradition of planting a cluster of different trees at the homestead – oak, ash, lime, rowan, elder tree etc. Mythological creatures are the personified powers of nature; therefore all ancient calendar festivals are closely related with phonological phenomena. Losing their value as a cult object in a long run, trees were encompassed in the rules of behaviour, preserving natural sources and embedding ecological attitudes. Trees in archaic viewpoint of Indo-European also play the pivotal role of the Universe model, connecting us metaphysically to the world of gods. The image of tree remained an archetypal symbol in the Lithuanian folk art, varying as an ornamental element on various items, furniture and house appliances. All these characteristics contain a significant part of attractiveness and relevance of our ethnical culture. The experience of nation today can render useful as a subtle method consolidating harmonious relations between human and nature, providing them the contents of ethical and moral norms.

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Istoriniai akmenys / Libertas Klimka. Lygumai. Stačiūnai / vyriausiasis redaktorius Robertas Jurgaitis. Vilnius: Versmė, 2001. P. 86-92.
• Medis ir miškas Mariaus Katiliškio novelėje "Miškai" / Jolanta Vaskelienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 456-471.
• Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 83 p.
• Žodžio medis asociacijų laukas lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje / Silvija Papaurėlytė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 13, p. 405-416.