LTLaurynas Rokas Ivinskis (1810.08.15-1881.07.31), didis Lietuvos švietėjas ir lietuviškų kalendorių rengėjas, užima reikšmingą vietą Lietuvos kultūriniame, literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime XIX a. viduryje. Straipsnio tikslas – papildyti ir patikslinti jo biografijos žinomus faktus bei ištaisyti netikslumus, ypač vietovardžius ir asmenvardžius. Straipsnyje teigiama, kad dalį vaikystės metų L. Ivinskis praleido Požerės kaime, mokytojavo Nociūnuose, spaudos draudimo metais dirbo slaptoje Luobos mokykloje. Be to, L. Ivinskis buvo parapinės ir žemės ūkio mokyklų Rietave ir Joniškėlyje etatiniu mokytoju. Nustatyta, kad barono Antano Renė (Rönne, Roenne) dvare Renave jis mokė bei parengė tolesniems mokslams Liepojos gimnazijoje būsimąjį Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą Stanislovą Narutavičių (1862-1932). Paskutiniaisiais darbo Rietavo muzikos mokykloje (orkestre) metais L. Ivinskiui pasisekė suburti Rietavo bažnyčios chorą.L. Ivinskis griežtai priešinosi caro cenzūrai, pakartotinai uždraudusiai atskirą literatūrinį skyrių jo kalendoriuose ir apribojusiai spausdinimą. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į mažai žinomą faktą, kad L. Ivinskis atsisakė pelningos redaktoriaus vietos dvikalbiame laikraštyje „Drug naroda“, kurį planavo leisti caro valdžia. L. Ivinskis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Vilniaus archeologinės komisijos, Rusijos geografų draugijos ir Lietuvos gyvulių globos draugijos nariu. Neseniai nustatyta, kad jis sudarinėjo ir vertė religinius tekstus: išvertė „Istoriją Senovės ir Naujojo Įstatymo“ (išliko rankraštis). Apibendrinant galima teigti, kad L. Ivinskio būta labai gabaus, turėjusio polinkį į meną, ypač į dailę, žmogaus. Pirmieji L. Ivinskio atminimą pagerbė Amerikos lietuviai, 1893 m. įkūrę jo vardo etnologijos draugiją. L. Ivinskio darbai išlieka aktualūs ir šiandien, juos tyrinėja ir tęsia šiuolaikiniai mokslininkai. Kuršėnų Kalendorių muziejus teikia kasmetines Lauryno Ivinskio vardo premijas už geriausiai parengtą tų metų Lietuvos kalendorių. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: A. Zavadskis; Asmenybė; Biografija; I. Oginskis; Kalendoriai; Kultūros istorija; Laurynas Ivinskis; Lietuviškos knygos istorija; M. Oginskis; M. Valančius; V. Zubovas; A. Zawadski; Biography; Calendars; I. Oginski; Laurynas Ivinskis; Lithuanian books history; M. Oginski; M. Valancius; Personal; The Lithuanian cultural; V. Zubow.
ENLaurynas Rokas Ivinskis (15.08.1810-31.07.1881), a noted Lithuanian educator and publisher of Lithuanian calendars occupies a significant place in the Lithuanian cultural, literary and public life of the mid-19th century. The aim of this article is to supplement and correct the known facts of his biography and to correct inaccuracies, particularly in location names and personal names. The article elucidates that it is in the village of Požerė that Ivinskis spent part of his childhood; that the name of the village where he was a home teacher is Nociūnai, and that during the press ban he taught at an underground school in Luoba. Ivinskis also was a member of teaching staff at the parochial and agricultural schools of Rietavas and Joniškėlis. It has also been established that he, at Anton Baron Rönne's Renavas manor, tutored and prepared for Liepaja's gymnasium a future signatory of the 1918 Act of Independence of Lithuania, Stanislovas Narutavičius (1862-1932). During the last year of his work at Rietavas' music school ("orchestra"), Ivinskis proved himself to be an able organizer of Rietavas' church choir.Ivinskis strongly resisted Tsar's censorship that repeatedly banned the unique literary section of his calendars and impeded their publication. The article points out a little-known fact that he refused a lucrative position of the editor in "The Friend of the People", a bilingual newspaper, which was due to start being published by the Tsar's authorities. Ivinskis was involved in many public activities, being a member in the Vilnius Commission for Archeology, the Geographic Society of Russia and the Lithuanian Society for Animal Protection. Recently it has been established that Ivinskis also was compiler and translator of religious texts: he accomplished a translation of "The History of the Old and New Testament" (remains in manuscript). In general, he was a man of many talents and had a strong inclination to fine art, especially drawing. The first tribute to Ivinskis was made in 1893 by America's Lithuanians who founded an ethnological society bearing his name. Ivinskis' works remain relevant today, they are studied and continued by contemporary researchers. The Kuršėnai Calendar Museum gives annual Ivinskis awards to the best Lithuanian calendar. [From the publication]