Bylinėjimosi išlaidos : Civilinio proceso kodekso spragų pildymo problematika

LTBylinėjimosi išlaidos – kiekvieno civilinio proceso palydovas. Didėjant bylinėjimosi mastams, civilinei apyvartai, taip pat civilinėms byloms tampant vis sudėtingesnėms neišvengiamai didėja ir proceso kaštai, bylinėjimosi išlaidų reikšmė. Nepaisant to bylinėjimosi išlaidų reguliavimo priemonės naujajame Lietuvos civilinio proceso kodekse teisės liko gana lakoniškos ir neišsamios. Autoriaus nuomone, naujajame Civiliniame kodekse bylinėjimosi išlaidų teisinis reglamentavimas yra aiškesnis nei naujajame Civilinio proceso kodekse. Naujojo Civilinio kodekso išsamumas paskatino jo rengėjus numatyti subsidiaraus Civilinio kodekso taikymo galimybę kitų teisės šakų normomis reglamentuojamiems santykiams. Civilinio kodekso 1.1straipsnio antrojoje dalyje numatytas subsidiarus Civilinio kodekso normų taikymas turtiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidų santykiai neabejotinai yra turtiniai santykiai. Kontinentinės teisės tradicijos valstybių teisės doktrinose civilinio proceso teisė yra viešosios teisės dalis. Tai reiškia, kad aukščiau minėtos Civilinio kodekso taisyklės turėtų būti taikomos ir bylinėjimosi išlaidų santykiams. Bylinėjimosi išlaidų teisinio reglamentavimo Civilinio proceso kodekse spragos turėtų būti išspręstos Civilinio kodekso normomis. Tai padeda nustatyti tą subsidiaraus CK taikymo mutatis mutandis elementą. Civilinio kodekso taikymas bylinėjimosi išlaidų klausimais reikalauja užtikrinimo, kad tai neprieštarauja pagrindiniams teisiniams principams, susijusiems su bylinėjimosi išlaidų institutu. Šie principai yra proceso ekonomiškumas, bylinėjimosi išlaidų ribojimas, teisė kreiptis į teismą, teisingumo, lygiateisiškumo, koncentruotumo, racionalumo, sąžiningumo, teisingumo ir kt. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bylinėjimosi išlaidos; Įstatymų spragos; Civilinio proceso kodeksas; Litigation costs; Code of civil procedure.

ENLitigation costs follow each civil procedure. In times when extent of litigation becomes overhelming and when it gradually gets more and more complicated and expensive, there occur plenty of problems related to litigation costs. Despite that regulation of litigation costs in the new Lithuanian Code of Civil Procedure is inconclusive. In authors opinion, enactment of the new Civil Code brought more clarity to the institution of litigation costs than enactment of the new Code of Civil Procedure. The regulation of propriety relations in the new Civil Code has one very important feature - it is to the large extent comprehensive if compared to other Lithuanian laws. Therefore paragraph 2 of Article 1.1 of the new Civil Code provides for subsidiary application of rules of the Civil Code to property relations that are governed by public law. Litigation costs relations undoubtedly are property relations. In countries with continental legal tradition law of civil procedure is considered to be a part of public law. That means that above-mentioned rule of the Civil Code should be applied to litigation costs relations as well. Questions of litigation costs what are not resolved in the Code of Civil Procedure must be dealt with according to the rules set forth in the Civil Code. This means subsidiary mutatis mutandis application of more comprehensive Civil Code rules. In application of the Civil Code to litigation costs issues it is necessary to be aware that such application should not contradict the main legal principles related to the institution of litigation costs. Such principles are procedural economy, limitation of litigation costs, accessability of justice, principle of state guaranteed legal aid, equality, principle of concentration, rationality, fairness and justice and others. Otherwise mechanical application of the Civil Code to litigation costs issues would disrupt the system of civil procedure. [From the publication]