Valdovo dvaro teisėjai: Lietuvos didžiojo kunigaikščio teismo funkcionavimo XVI a. pirmoje pusėje modelio paieškos

LTJau XX a. pradžioje rusų mokslininkai (M. Jasinskis, F. Leontovičius ir J. Malinovskis) bandė atskleisti XVI a. pirmojoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiklosčiusią valdovo teismo funkcionavimo sistemą ir suformavo nuomonę, kad egzistavo kelios valdovo teismo be valdovo dalyvavimo formos: Ponų tarybos narių, komisarų, valdovo maršalų, asesorių ir dvaro teisėjų teismai. Kiekvieno mokslininko pažymėtų formų skaičius buvo siekis atskleisti aplinkybes, lėmusias formų tipus, t. y. bylos nagrinėjimo vietą, jurisdikciją, teismo (komisijos) darbo terminus ir pan. Tačiau išsamesnė išlikusių teismų dokumentų analizė leidžia kalbėti apie valdovo inicijuotų teisingumo įgyvendinimo modelių įvairovę ir tikslios terminijos, apibūdinančios minėtas formas, stoką. Straipsnyje siūloma atidžiau pažvelgti į vienos iš valdovo teismo atšakų, įvardytos dvaro teisėjais, funkcionavimo aplinkybes, sudėtį, darbo vietą ir kompetenciją. Pirmiausia tenka pažymėti, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniuose (priešingai nei Lenkijoje) su asesorių terminu nesusiduriama iki pat XVI a. pabaigos. O dvaro teisėjai Lietuvos Metrikos knygose atsiranda 1528 m. rudenį, t. y. Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimo išvakarėse, nors į jo tekstą nepateko.Nepaisant to, minėtą terminą 1528-1548 m. vartojo tiek valdovas, tiek ir teisėjai bei bylininkai. Šios valdovo teismo atšakos pradžia gali būti susijusi su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo atvykimu į Vilnių 1528 m. balandžio 1 d. (nuo 1522 m. jis gyveno ne Lietuvoje) ir krūvomis jo laukusių bylų. Todėl kunigaikštis įpareigojo valdovo teismo narius nagrinėti bylas, pavadindamas juos dvaro teisėjais. Kita vertus, galima kalbėti apie verbalinę valdovo teismo atšakos recepciją, juoba abiejose valstybėse teismą vykdė tas pats asmuo, todėl terminas galėjo ateiti iš Lenkijos karaliaus aplinkos, vadinamas „nadworny“ (in curia), bet ir teisena, ir teismų sistema buvo skirtingos. Istoriniai šaltiniai padėjo atskleisti dvaro teisėjų, pradėjusių dirbti 1528 m. balandžio 10 d., personalinę sudėtį ir nustatyti, kad teismas per 15 veiklos metų patyrė kiekybinių (narių skaičius išaugo nuo 4 iki 6 asmenų) ir personalijų pokyčių, nors du nariai nuolatos dirbo teisme iki 1542 m. Paskutinį kartą dvaro teisėjai minimi 1548 m. dokumentuose. 1540-1560 m. šis terminas palaipsniui keičiamas į dvaro pareigūnų terminą. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Dvaro teisėjai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Metrika; Lietuvos didysis kunigaikštis; Pirmasis Lietuvos Statutas, 1529; Teismas; Teisės istorija; Valdovo dvaras; Court judges; Court of the Grand duke; First Statute of Lithuania; Grand duke of Lithuania; Lawcourt; Lithuanian Metrica; Noblemen; Sovereign's court.

ENAlready in the early 20th century Russian scholars (Michail Jasiński, Fedor Leontovich and Joaniki Malinovski) made attempts to disclose the operating system of the Grand Duchy of Lithuania sovereign's court which formed throughout the first half of the 16th century and shaped the opinion that there were several forms of the sovereign's court without the sovereign's participation, including those of the members of the Council of Lords, commissioners, the sovereign's marshals, assessors and court judges. The number of the said forms distinguished by each scholar was subject to the disclosed circumstances influential of the types of the forms, e.g. the place of the hearing, jurisdiction, term of functioning of the judges' panel (commission), etc. However, a more comprehensive review of the surviving documentation of the courts allows of talking about the variety of the models of justice implementation initiated by the sovereign and the precision lacking terminology which was used to denote the said forms. The article offers a closer look into the makeup, place of operation and competence of one of the branches of the sovereign's court which in the sources is referred to as the court judges. First of all, it is noteworthy that there is little sense in calling court judges assessors as in the historical sources of the Grand Duchy of Lithuania, in contrast to Poland, this term had not been used until the very end of the 16th century. Whereas the first reference to court judges in the books of the Lithuanian Metrica was made in the autumn of 1528, i.e. just before the First Statute of Lithuania came into effect though the Statute itself contains no references to the branch of the sovereign's court in question.Notwithstanding in the period from 1528 until 1548 the abovementioned term was used by the sovereign, the judges and the litigants. Genesis of the branch may be related to the visit of the Grand Duke of Lithuania Sigismund I the Old, who had been residing outside Lithuania since 1522, to Vilnius on April 1, 1528 and the heaps of cases that were awaiting him. Therefore, the Duke requested assistance from a panel which worked at the sovereign's court and thus was called court judges. On the other hand, verbal (term) reception from the sovereign's court that was in operation in Poland and was called nadworny (in curia) can be observed especially bearing in mind the fact that one and the same person was in charge of the sovereign's court (though the makeup of the court and the legal proceeding were different). The sources helped reveal the composition of the panel of judges that started functioning on April 10, 1528 and establish that throughout the 15 years of operation it underwent quantitative (increase from 4 to 6 members) and personal changes, though two members permanently worked with the panel until 1542. The last reference to court judges occurs in documents dating back to 1548. In the 1540s-1560s the sovereign substitutes the abovementioned term with that of court officials.[...]. [From the publication]

• Didžiojo kunigaikščio institucinio dvaro susiformavimas Lietuvoje (XIV a. pabaigoje - XV a. viduryje) / Rimvydas Petrauskas. Lietuvos istorijos metraštis. 2006, 2005/1, p. 5-38.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564-1588) / Darius Vilimas. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2006. 290 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 15 (1528–1538); Užrašymų knyga 15 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Artūras Dubonis]. Vilnius : Žara, 2002. 448 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 19 (1535-1537); Užrašymų knyga 19 / parengė Darius Vilimas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 361 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 224 (1522-1530) ; 4-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; spaudai parengė S. Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1997. cxlvii, 512 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 225 (1528-1547) ; 6-oji Teismų bylų knyga: (XIV a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; spaudai parengė S. Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1995. cxlviii, 336 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 227 (1533-1535); 8-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [tomo redakcinė kolegija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1999. XCIV, 304 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 229 (1540-1541); 10-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė tekstus - Stanislovas Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. LXVII, 262 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 230 (1542) ; 11-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė tekstus - I. Valikonytė, S. Viskantaitė, dalykų rodyklę - S. Viskantaitė, I. Valikonytė, asmenvardžių rodyklę - S. Viskantaitė, I. Valikonytė, vietovardžių rodyklę - S. Viskantaitė, L. Steponavičienė]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2001. XXXIX, 119 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 231 (1540–1543); 12-oji Teismų bylų knyga / Vilniaus universitetas; parengė Irena Valikonytė, Neringa Šlimienė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lirija Steponavičienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 392 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 234 (1546-1548); 19-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos-XVII a. pradžios kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė Irena Valikonytė, Saulė Viskantaitė-Saviščevienė, Lirija Steponavičienė]. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. XXXIV, 290 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 261 (1562-1566); 47-oji Teismų bylų knyga / Vilniaus universitetas ; [parengė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. XXXIII, 324 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 37 (1552-1561); Užrašymų knyga 37 / Lietuvos istorijos institutas ; [parengė Darius Baronas]. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. 632 p.
• Lietuvos teisės istorija / Vytautas Andriulis, Mindaugas Maksimaitis, Vytautas Pakalniškis, Justinas Sigitas Pečkaitis, Antanas Šenavičius. Vilnius : Justitia, 2002. 541 p., [1] žml. lap.
• "Mes, Lietuva." Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas) / Jūratė Kiaupienė. Vilnius : Kronta, 2003. 303 p.
• Teisingumo vykdymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje : diskusiniai klausimai / Jevgenij Machovenko. Vilnius : Justitia, 2007. 110 p.
• Метрыка Вялiкага Княства Лiтоўскага. Кн. 28, 1522-1552; Кніга запісаў 28 (копія канца XVI ст.) / [падрыхтаваў В.С. Мянжынскі]. Мiнск : Athenæum, 2000. 310 p.