LTStraipsnyje analizuojama žuvusių karių kulto raida tarpukario Lietuvoje. Kadangi centrinė šio kulto vieta buvo Nežinomo kareivio kapas Kaune (įrengtas tik 1934 m.), šiam simboliui skiriama daugiausia dėmesio. Žuvusių karių kulto sureikšminimas ties 3 ir 4-ojo dešimtmečių sandūra siejamas su kariuomenės įtakos padidėjimu po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo, su tarptautinės situacijos paaštrėjimu ir Lietuvos tarptautinių pozicijų komplikavimusi. Pats žuvusių karių kultas iš esmės buvo kuriamas pagal kitose valstybėse funkcionavusį modelį. Analizuojant žuvusių karių pagerbimą Lietuvoje, taip pat kaip ir kitose Europos šalyse, valdžia stengėsi šį kultą politiškai instrumentizuoti, t. y. žuvusius karius pavaizduoti kaip tam tikrų dabartyje kiekvienam piliečiui privalomų vertybių nešėjus. Lietuvoje valdžia žuvusių karių pagerbimo ceremonijų metu ypač akivaizdžiai skatindavo antilenkiškas nuotaikas. Dar vienas panašumas su kitomis valstybėmis, kuriose šis kultas pradėjo funkcionuoti anksčiau, - tai religinių apeigų įtraukimas į žuvusių karių pagerbimo ceremonijas. Tinkamiausia vieta inscenizuotai atminčiai puoselėti, aišku, būdavo mūšio vietos bei paminklai žuvusiems kariams, ypač Nežinomo kareivio kapas. Tokios šventės metu kariuomenė tampa centriniu tautos simboliu, konstruojamas jos kultas, kita vertus tauta vaizduojama kaip vieninga, organizuota, kovojanti bendruomenė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Karių kapai; Kenotafas; Nacionalinis simbolis; Nežinomo kareivio kapas; Nežinomojo kareivio kapas; Paminklas; Tarpukario Lietuva; Tautos simboliai; Vytauto Didžiojo Karo muziejus; Žuvusių karių kultas; Cenotaph; Cult of the Fallen; Interwar Lithuania; Military cemetary; National symbol; National symbols; Soldiers' graves; The cult of the gone fighters; The tomb of the Unknown Soldier; Tomb of the Unknown Soldier; Vytautas the Great War Museum; War memorial.