LTJogailos įvaizdžio kitimas per daugiau nei šimtmetį leidžia konstatuoti ir funkcines šių vertinimų permainas. XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje Jogaila buvo tam tikras antilenkiškumo simbolis, tiesa, dažnai antraeilis. Dažnai supriešinamas su teigiamais herojais: Vytautu, Kęstučiu ar bendrai pagoniška lietuviška kultūra, jis turėjo išryškinti pastarųjų privalumus. Nuo XX amžiaus II pusės, nesikeičiant vertinimų pobūdžiui, Jogaila pamažu ima prarasti tiesiogiai išreikštus antilenkiškumo požymius. Kaltinant šią asmenybę lietuviškos kultūros sunaikinimu, akivaizdžiai matomas susirūpinimas lietuvių tautos likimu. Tokiu būdu Jogaila, išlikdamas neigiamu istoriniu personažu, nors gal ne tokiu mastu kaip Vytauto istorinės interpretacijos, prisidėjo prie lietuvių tautinio identiteto stiprinimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis įvaizdis; Jogaila; Jogailos įvaizdis; Katalikybė; Lenkijos karalius Jogaila; Tautinis atgimimas; Tautinis identitetas; Vilnius; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Catholicism; Historical image; Image of Jogaila; Jogaila; King of Poland Jogaila; Lithuanian national awakening; Lithuanian national identity; Vilnius; Vytautas the Great.