Keli kreipiniai poezijos klausimu

LTStraipsnyje aptariamos kelios iš praėjusio suvaržymų laikotarpio paveldėtos šiuolaikinės poezijos ydos. Teigiama, jog anuomet kūrybinę sąmonę kone visuotinai valdė saviraiškos, kaip esminio kūrybos kriterijaus, samprata. Kolektyvistinė visuomenė subrandino gana liguistą individualistinį patosą, kuris iki šiol reiškiasi keliomis nemenkomis ydomis. Pirmiausia – tai kūrėjo vidinės tiesos reikšmingumo hipertrofavimas ir todėl gana dažnas subjektyvistinis susitapatinimas su Tiesa. Taip pat susiduriama su paplitusia poezijos rūšimi, kurioje „žodžiai liejasi“, o sustingusi yra tiek kalbos, tiek apskritai intensyvioji dvasios pastanga. Darosi sunku ieškoti moralinės poeto atsakomybės už žodį, kadangi moralė čia suprantama kaip nepainiotina su poezija. Kalbos ar apskritai poetinės klausos defektas dažnai peršamas kaip stiliaus norma. Šiame kontekste straipsnio autorius prisimena visiškai priešingą viduramžių meno jauseną. Kaip pavyzdys pateikiamas Dante’s poezijos išskirtinumas bei neišverčiamumas, jos ištariamo žodžio skonis, klausa, rega, sukaupianti ir tiesiogines reikšmes, ir alegorijas. Gaila, bet lietuviškieji vertimai – tik sufantazuotas Dante, nominalistiškas, viduramžių filosofijos terminais kalbant, t.y. toks, kurį įmanoma papasakoti, bet sunku įtikėti realia egzistencija. Daugiažodžiavimas – vienas iš šio nepasitikėjimo simptomų. O juk Žodis ne vien skamba ar reiškia, bet ir veikia. Štai čia ir glūdi esmingasis mūsų dienų kūrybos trūkumas – liturginės klausos ir apskritai liturginės sąmonės užgesimas.Reikšminiai žodžiai: Aksiologinis aspektas; Daugiažodžiavimas; Dievas; Eilėraštis; Lietuvių poezija; Liturgija; Poetinio žodžio galia; Poeto atsakomybė; Poezija; Poezijos reikšmė; Poezijos tikslai; Pokyčiai; Transcendentinis matmuo; Žodis; Changes; Feeling of transcendence; Goals of poetry; God; Lithuanian poetry; Liturgy; Meaning of poetry; Padding, axiological aspect; Poetry; Power of poetry; Responsibility; Verse; Word.