Kalendorinių švenčių diskursas tarpukario periodikoje

LTKalendorinės šventės yra svarbi visos kultūros dalis, susijusi su tautiniu tapatumu. Šventimo ypatumai, švenčių simboliai, jų prasmė jungia tautos atstovus į bendrą visumą. Darbo tikslas – išnagrinėti šio diskurso specifiką, jį lėmusias priežastis ir diskurso poveikį švenčių tradicijoms. Kalendorinės šventės nagrinėjamos analizuojant 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos periodinius leidinius lietuvių kalba. Didžiausias dėmesys tarpukario Lietuvos periodikoje skirtas trims pagrindinėms šventėms: Velykoms, Kalėdoms ir Naujiems metams. Šių švenčių diskurse galima įžvelgti pasikartojančias siužetines linijas: sveikinimus, reklaminius sveikinimus, informacinius straipsnius, religinius, filosofinius ar grožinės literatūros tekstus, pritaikytus kuriai nors šventei ir kt. Visų nagrinėtų tarpukario Lietuvos leidinių kalendorinių švenčių diskurso bendras bruožas tas, kad daromas skirtumas tarp Kauno ir ne Kauno kalendorinių švenčių papročių. Šis skirtumas tuo metu buvo palyginti naujas. Straipsniuose iš dalies išryškėja raginimas nepamiršti senųjų kaimo papročių, o kita vertus, galima matyti, jog Kaune formuojasi naujos, modernios, miestietiškos kalendorinių švenčių šventimo tradicijos. Tarpukario periodikos analizė rodo, kad atskiruose periodiniuose leidiniuose kalendorinės šventės pristatomos skirtingai, nevienodos jų sąsajos su lietuvių tapatumu. Oficioziniuose leidiniuose „Lietuva“ ir „Lietuvos aidas“ intensyviai ieškoma šių švenčių ir Lietuvos valstybingumo sąsajų. Kalendorinių švenčių vaizdavimas nagrinėjamu laikotarpiu kito.Reikšminiai žodžiai: Kalendorinės šventės; Lietuvos periodika; Tarpukaris; Tradicija; Švenčių diskursas; Calendar festivals; Calendar holidays; Holiday's discourse; Interwar period; Lithuanian periodical; Lthuanian periodicals; Tradition.

ENThe article analyses the discourse of calendar holidays in Lithuanian periodicals of 1918–1940. The aim of the study is to find out the specifics of this discourse, its causes and effects on actual holiday traditions. The most popular calendar holidays in periodicals of the time (Christmas, New Year and Easter) are discussed separately, their main storyboards are distinguished. Attention is drawn to the specific presentation of urban and rural holidays, particular depiction of festivals in different periodicals, as well as its change depending on real-life situations. Research methods are qualitative analysis of the content, systematization, interpretation. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology