Dvasininkija 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos enciklopediniuose leidiniuose

LTStraipsnyje reputaciniu elitu laikomi ne tik žymiausi, autoritetingiausi, „labiausiai nusipelnę valstybei ir tautai“, įtakingiausi visuomenės „garsūs žmonės“ (angl. men of fame), apdovanotieji premijomis, ordinais ir kitokiais įvertinimo atributais, bet visi asmenys, patekę į enciklopedijas ir „kas yra kas“ pobūdžio leidinius. XX a. pradžioje Vakarų Europoje biografiniai žinynai padėjo „kanonizuoti“ žymiausius „mažųjų“ tautų tautinius ir valstybinius veikėjus, taip pat tai buvo šiuolaikinio nacionalizmo pradžia. Išskiriant dvasininkiją iš kitų reputacinio elito atstovų tyrime naudoti trys leidiniai: „Lietuvos albumas“, „Lietuvos žymesnybių žodynas“, „Lietuviškoji enciklopedija“. „Lietuvos albumas“ – Lietuvos valstybei ir visuomenei nusipelniusių žmonių biografijų leidinys. Jame pateikiamos nuotraukos, pagrindinė informacija ir vertimas į anglų kalbą. Leidėjai siekė įamžinti žmones, daugiau ar mažiau prisidėjusius prie lietuvių tautos ir valstybės atkūrimo. Redaktoriai pabrėžė, kad šis albumas nėra labai išsamus ar plataus masto, nes trūksta informacijos apie mažiau žinomus žmones, ypač karius, kovojusius dėl Nepriklausomybės 1919-1920 m. „Lietuvos žymesnybių žodynas“ – pirmasis „kas yra kas“ pobūdžio biografinis žinynas, inicijuotas Lietuvių katalikų mokslo ir likęs nepublikuotas. Visa medžiaga saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (F. 130-1460, 1461, 1462, 1463). Lietuviškoji enciklopedija – geriausia ir vienintelė Lietuvos enciklopedija tarpukariu. Idėja išleisti tokią enciklopediją kilo 1910 m., bet ją įgyvendinti pavyko tik 1931 m. Enciklopedijoje pateikiami tiek fragmentiški, tiek ir platūs bei informatyvūs straipsniai.Deja, dėl sovietinės ir nacių okupacijos enciklopedija nebaigta leisti (išleista tik 10 tomų ir baigėsi raide „I“). Žodyno rengimo tikrinimo komisijos ataskaitoje 1924 m. pažymėta, kad Lietuvos katalikų mokslo akademijos valdybos posėdyje numatyta įtraukti „visus kuo nors pasižymėjusius be skirtumų tautų, konfesijų, politinių pažiūrų“. Ten pat teigiama, kad „žymesnybės sąvoką galima imti siaurai, t.y., žymesnybėmis laikyti tik pačius didžiuosius rašytojus, menininkus, veikėjus ir t. t. Bet kadangi mūsų tauta nedidelė ir teturi nedaug pasaulinio masto žmonių, tai ir tokių didelių žymesnybių bus, palyginti, nedaug. [...] Gyvenimą kuria ne vienas ir ne keli asmenys, bet ištisa organiška darbininkų grupė“. Pagrindinis šio tyrimo šaltinis – 1933-1944 m. leista nacionalinė „Lietuviškoji enciklopedija“. Daugiausia – beveik pusės dvasininkų (47 %) reputacinio elito atstovų biografijas galima rasti „Žymesnybių žodyne“, kuris liko nepublikuotas, be to, neišliko jo trečiasis tomas. Į „Žymesnybių žodyną“ neįtraukti visi kuo nors pasižymėję, nepaisant tautinių, konfesinių, politinių pažiūrų skirtumų; atrenkant įžymius žmones daugiausia buvo įtraukiami katalikai. 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos reputaciniame elite dvasininkija sudarė didžiausią profesinę grupę – 163 asmenys iš 1073 (15,1 %). Daugiausia dvasininkų studijavo Sankt Peterburgo ir Kauno Romos katalikų dvasinėse seminarijose, Lietuvos (Vytauto Didžiojo) ir Fribūro (Šveicarija) universitetuose. Daugiau nei pusė Lietuvos reputacinio elito dvasininkų buvo vyresniosios kartos atstovai. Trečdalis dvasininkų turėjo akademinius laipsnius. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Dvasininkija; Elitas; Enciklopedijos; Lietuvos enciklopediniai leidiniai; Reputacinis elitas; Clergy; Elite; Encyclopedia; Lithuanian encyclopedias; Reputational elite.

ENReputational elite in this article is considered to be not only the most famous, authoritative, “the most meritorious men of the state and nation”, the most influential “famous people” (Men of Fame) in the society, awarded in prizes, medals, and other evaluational attributes, but every person who has entered the encyclopedias and “who is who” type of publications. In Western Europe from the beginning of the twentieth century biographical reference books became a “canonization” form of the most prominent national and state actors in emerging “small” nations, as well as a sign of modern nationalism in the era. The author uses three main sources to research and separate the group of clergy from other representatives of reputational elite: Lietuvos albumas. (The Album of Lithuania). The album of the patriarchs (cultural and art workers) of the Republic of Lithuania. It contains pictures with basic information and translation in English. Publishers expressed their willingness to present the people who more or less contributed to the Awakening of Lithuanian nation and state. Editors noted that this album was not thorough or full-scale because information about some less known people was missing, especially about the soldiers who fought in the War for Independence in 1919-1920. Lietuvos žymesnybių žodynas. (The Dictionary of Celebrities) The first who is who type national dictionary of Lithuanian famous people. It was initiated by the Lithuanian Catholic Academy of Sciences but was never published. All material is preserved in the Lithuanian National Martynas Mažvydas Library (signature F. 130- 1460, 1461, 1462, 1463). Lietuviškoji enciklopedija. Best and only Lithuanian encyclopedia from inter-war period. The idea for it was first introduced in 1910, but it was realized only in 1931. This encyclopedia contains fragmentary and some vast and informative biographical articles.Unfortunately, because of the Soviet and Nazi occupations this encyclopedia was not finished (10th volume had only reached letter I). The report of Inspection Commission of the preparation of Dictionary in 1924 noted that in the board meeting of the Lithuanian Catholic Academy of Sciences it was intended to include “all the then distinguished people, without any distinction of nationality, religion, political views”. It had also been said that “a concept of celebrities could be drawn narrowly, focusing on only the great writers, artists, actors and so on. But because our nation is small and has only few famous people worldwide, less famous people are major players in our nation and they deserve to be mentioned even for relatively small deeds“. The board of editors stated that “life means not one and no more than one person, but an organic whole group of workers”. The main source of this study is national “Lithuanian Encyclopedia” which was published in 1933-1944. Most of the clergy, almost half (47 %) of biographies of reputational elite can be found in the "Dictionary of Celebrities" (“Žymesnybių žodynas”) which remained unpublished, it did not survive its third volume. This dictionary did not represent all the most distinguished people of any nationality, religion or political beliefs; the selection of famous people included mostly Catholics. The Clergy in reputational elite of the Republic of Lithuania in 1918-1940 constituted the largest professional-group – about 163 people out of 1073 (15.1 per cent). Most of clerics studied in St. Petersburg and Kaunas Roman Catholic seminaries, Lithuanian (Vytautas Magnus) and Fribourg (Switzerland) universities. More than half of the clergy in reputational elite consisted of senior generation. One-third of the clergy of the total research period obtained PhD academic degrees.[...]. [From the publication]

• Adomo Jakšto-Dambrausko rankraščiai Lietuvos nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus rinkiniuose / Dalia Tarailienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2012, t. 36, p. 199-226.
• Arkivyskupas Mečislovas Reinys: akademinė veikla (1922–1940) / Aldona Vasiliauskienė. Soter. 2011, 39 (67), p. 95-113.
• Į Vakarų Europos katalikų universitetus ne studijuoti, bet gydytis? / Algimantas Katilius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2000, t. 16, p. 143-228 +.
• Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. - XX a. pradžia) / Algimantas Katilius ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009. 452 p.