Iš gelmenų

LTStraipsnyje aptariamas Vinco Mykolaičio-Putino asmenybės dvilypumas, kuris atsivėrė kaip filosofinio gyvastingumo būtinybė. Maironio sintetinis pasaulėvaizdis Putinui buvo pradinė atrama leidžiantis į antinomiškas žmogaus sielos gelmes, bet ne orientyras, ne išeitis, kurios reikalavo dvasinis dvilypumas. Sintezės Putinas ieškojo ten, kur sintetinis pasaulėvaizdis jau buvo ne vien intuityvus, bet ir konceptualus reiškinys. Šiuo požiūriu prasminga yra simbolistinė poeto orientacija. Bet ieškojimus galima suvokti ir metaforiškai, ieškant sąsajų jų kitais kūrėjais. Vėlyvojoje Putino lyrikoje Mozarto, Beethoveno, Bacho vardai atgyja kaip metaforos, išreiškiančios dvasinį fenomenalumą. Tai, kad šios metaforos Putino poezijoje įgyja savo hierarchiją, aiškinančią universalius asmenybės dėsningumus, rodo, jog ne mažesnis reiškinys yra paties Putino pasaulis. Metaforiškai galvodami, ir patį Putiną suvokiame kaip vieną iš grandžių, sudarančių lietuvių poezijos vertikalę. Šią vertikalę sunku būtų įsivaizduoti neturint prieš akis tų pasaulių, kuriuos kūrė, pavyzdžiui, M. K. Čiurlionis, V. Krėvė ar Vaižgantas. Putinas buvo vienintelis iš jų, ėjęs išgrynintų psichologinių universalijų keliu. Jis buvo pirmasis mūsų poetas, asmenybės dvilypumą pavertęs kultūros savimonės dalimi, siejęs sintetines vertybes su europietiškuoju mentalitetu. Kultūrą jo poezijoje jaučiame kaip vieną esmingiausių klodų, kaip meninio mąstymo atramą. Bachas yra parankus, bet ne vienintelis menininkas, ieškant sudėtingų Putino pasaulio prasmių.Reikšminiai žodžiai: Filosofiškumas; Lietuvių poezija; Maironis; Putinas; Simbolizmas; Tradicijos; Vincas Mykolaitis-Putinas; Creation; Criticism; Culture; Lithuanian poetry; Maironis; Personality; Philosophically; Putinas; Symbolism; Tradition; Vincas Mykolaitis-Putinas.

ENThe article discusses the duality of Vincas Mykolaitis-Putinas, which emerged as a necessity for philosophical vitality. Putinas treated Maironis' synthetic world-view as an initial support when looking at the antinomic depths of the human soul, but not as the landmark or the solution required by spiritual duality. Putinas searched for synthesis in places where the synthetic worldview was both an intuitive and conceptual phenomenon. From this point of view, the symbolic orientation of the poet is meaningful. But explorations can also be understood metaphorically, which refers to looking for interfaces with their other creators. In Putinas' late lyrics, Mozart's, Beethoven's and Bach's names come to life as metaphors that express the spiritual phenomenality. The fact that in Putinas' poetry these metaphors acquire their hierarchy, explaining the universal patterns of personality, shows that Putinas' world was just as much of a phenomenon. Metaphorically speaking, we perceive Putinas himself as one of the chains that make up the vertical line of Lithuanian poetry. It would be difficult to imagine said vertical line without facing the worlds created by, for example, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincas Krėvė or Vaižgantas. Putinas was the only one who followed the path of purified universal psychology. He was our first poet who turned the duality of personality into a part of cultural self-consciousness, linking synthetic values with European mentality. In his poetry we perceive culture as one of the most important layers, as a support of artistic thinking. Bach is a useful but not the only artist that can help when searching for Putinas' complex meanings.