"Kaip tylus piligrimas..."

LTStraipsnis pradedamas Geothe’s įkvėpta teze, jog kiekviename poete turi budėti harmonizuojantis pradas, antraip kūryba lieka ne dvasinės kultūros, o psichologinės situacijos reiškiniu. Tiriama, kokiu būdu šis harmonijos siekimas išsipildo V. Mykolaičio-Putino kūryboje. Išorinis pasaulis, objektyviosios jo vertybės iš vienos pusės ir subjektyvusis autocentrizmas – iš kitos, reikalauja iš kūrėjo sintetinės orientacijos, kryptingo kūrybinės minties judesio. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į vieną įdomiausių Putino poezijos motyvų – ėjimo, klaidžiojimo, piligriminės kelionės – vaizdus ir įvaizdžius konkrečiuose eilėraščiuose. Kelio motyvas Putino poezijoje dažnai signalizuoja esmines poeto gyvenimo ir išgyvenimo situacijas. Visa Putino poezijos raida suvoktina kaip pažinimo kelionė. Piligrimiška galėtume pavadinti pačią lyrinio herojaus prigimtį, kuri Putino poezijoje atsispindi nuolatinėje antinomiškų būsenų kaitoje, cikliniame poetinės minties judėjime. Ciklo „Rytų motyvais“, parašyto „sekant Goethe“, ši išgyvenimo slinktis gražiai sutampa su tiesioginiu keliaujančio „benamio beduino“ vaizdu. Ciklo epicentras glūdi kontrastingų dialogų sankirtose, kur susiduria „džiuginanti oazė“ ir „karštas smėlis“ bei tarp šių dviejų priešybių klajojanti žmogaus siela. Klajonė – vienintelė viltis harmonizuoti gyvenimo priešpriešas. Kelio jausena gaiviai ir netikėtai nuskamba eilėraštyje „Rūpintojėlis“. Kosminis vientisumas, priešybių sintezė čia staiga atsiveria kaip spontaninis pojūtis, kaip žmogiškas atsidūsėjimas, kuriame jungiasi ir amžinybės palaima, ir laikinumo graudulys.Reikšminiai žodžiai: Egzistencinis atvirumas; Goethe; Harmonija; Kelionė; Lyrika; Piligrimiškos kelionės motyvas; Rūpintojėlis; Simbolizmas; Vincas Mykolaitis-Putinas; Existential openness; Goethe; Harmony; Lyrics; Pilgrimage motif; Symbolism; The worrier; Tour; Vincas Mykolaitis-Putinas.