Historiograficznych "gniewów o unię” ciąg dalszy?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Historiograficznych "gniewów o unię” ciąg dalszy?
Alternative Title:
  • Istoriografinių "pykčių dėl unijos" tęsinys?
  • Continuation of historiographical "quarrels about the union"?
Authors:
Zakrzewski, Andrzej B
In the Book:
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 641-661
Subject Category:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Istoriografija / Historiography; Valstybė / State; 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; 20 amžius; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Švedija (Sweden).
Summary / Abstract:

LTLietuvių istoriografijoje gilias tradicijas turi negatyvias sąjungos su Karūna pasekmes akcentuojanti srovė. Panašios tendencijos egzistuoja ir lenkų istoriografijoje, tačiau pastarojoje ši srovė yra gerokai silpnesnė. Svarbu atkreipti dėmesį į neseniai Jūratės Kiaupienės iškeltą tezę, kad unija su Lenkija, o būtent bajoriškoji demokratija, užkirto kelią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės modernizacijai - valstybės persiorganizavimui į stiprią, centralizuotą monarchiją, besiremiančią gerai organizuotais pareigūnais. Ši tezė skatina kelti klausimą: ar toks Lietuvos evoliucijos kelias apskritai buvo įmanomas, žinoma, jei nekreipsime dėmesio į galimybę Lietuvai būti visiškai nukariautai Maskvos. Ieškant atsakymo į šį klausimą, svarbu įsigilinti, kokia visuomenės grupė buvo Lietuvos valstybės modernizavimo varomoji jėga. Kokiu modernizacijos pavyzdžiu ji sekė? Ir pagaliau - ar apskritai Lietuvoje veikė „bajoriškoji demokratija"? Tyrimai rodo, kad XVI ir XVII a. būtent vidutinioji bajorija, sudariusi sąjungą su valdovu bei pasinaudodama didikų grupuočių interesų prieštaravimais, siekė sukurti gerai veikiančią valstybę. Ir pasiekė tam tikrų laimėjimų modernizuojant Lietuvą XVI a. viduryje bei coaequatio iurium (teisių sulyginimo) srityje XVII a. pabaigoje. Valstybės valdymo modernizavimui pritaikyti pavyzdžiai XVI a. Lietuvą pasiekė iš.Karūnos, panašiai buvo ir vėlesniajame šimtmetyje. XVII a. viduryje egzistavę Maskvos ir Švedijos valdymo modeliai buvo okupacinių valdžių modeliai. Bajoriškoji demokratija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nefunkcionavo, greičiau ji buvo tam tikras, labai tolimas vidutiniosios bajorijos siekinys.[...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Bajorai; Didikai ir magnatai; Istoriografija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liublino unija, 1569 (Union of Lublin); Modernizacija; Monarchija; Oligarchija; Unija; Valstybė; Historiography; Lithuanian; Modernization; Monarchy; Nobility; Nobles; Oligarchy; State; Union; Union of Lublin.

ENThe trend emphasizing negative consequences of the union with the Crown has been deeply rooted in Lithuanian historiography. Similar tendencies are observable in Polish historiography, however, there the trend is significantly weaker. It is highly important to take into consideration the thesis recently suggested by Jūratė Kiaupienė implying that union with Poland and especially the Noble's Democracy hindered the modernization of the Grand Duchy of Lithuania - reorganization of the state into a strong centralised monarchy based on well-organized officials. The said thesis prompts for the question whether the abovementioned route of evolution was altogether possible for Lithuania, let alone the possibility of falling under the Muscovites' rule. Finding an answer to the above posed question requires analysis of which group of society was the general thrust of the Lithuanian state? What model of modernisation was it following? And finally was the Noble's Democracy functioning in Lithuania in the first place? The investigation suggests that in the 16th and 17th centuries it was the middle nobility who confederated with the sovereign and traded on the disagreements between groups of nobles in order to create a well-functioning state. And it could boast of certain achievements, namely the modernisation of Lithuania in the mid-16th century and coaequatio iurium (equalization of rights) at the end of the 17th century. In the 16th century models of the modernization of government came to Lithuania from the Crown. Similar situation was observable in the posterior century. Swedish and Muscovite models of government that were in existence in the mid-17th century were models of occupational administration. The Noble's Democracy was not functioning in Lithuania and it was more of a very distant objective of the middle nobility.The thesis proposed in the article invites for a further discussion and encourages a detailed inquiry into the relation of the Lithuanian political nation with the modernization of the state and application of concrete models of its reorganization. [From the publication]

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46105
Updated:
2022-01-11 21:46:42
Metrics:
Views: 52
Export:
Download