LTTrys Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos narėmis beveik prieš dešimtmetį, bet iki šiol netyrinėta, kokią įtaką narystė ES padarė šių šalių nacionalinėms politinėms sistemoms. Straipsnyje pateikiama specializuotos literatūros apžvalga apie narystės ES poveikį santykiams tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, taip pat, remiantis tyrimu, apibendrinami lūkesčiai dėl Baltijos šalių parlamentų europėjimo. Be to, raginama imtis empirinio tyrimo siekiant palyginti lūkesčius ir realybę bei pateikiamos rekomendacijos, kaip jis turi būti atliktas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); Europeizacija; Narystės ES poveikis; Parlamentai; Parlamentas; Baltic states; European Union; Europeanization; Impact the EU membership; Parliament; Parliaments; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe three Baltic states have joined the European Union almost a decade ago, but as of yet no research has been carried out von how the membership in the EU has affected the national political systems of these countries. This article overviews the literature on how EU membership affects the relationship between legislative and executive branches of government and summarizes what expectations could be drawn as to the character and degree of Europeanization of Baltic parliaments, based on the research. It also calls for an empirical study of this matter to measure these expectations against the reality and gives recommendations how it should be carried out. [From the publication]