Sezoniniai Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiaus svyravimai 1661-1795 m.

LTTyrime nagrinėjama naujųjų miestiečių skaičiaus dinamika įvairiais metų laikais, tiek lyginant tarpusavyje skirtingų metų laikų rodiklius, tiek ir su viso naujųjų miestiečių skaičiaus lygio kitimu. Tyrimo chronologines ribas lėmė politiniai įvykiai, su kuriais susijęs ir šaltinių išlikimas. Tyrimas pradedamas nuo 1661 m., kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išsivadavo nuo svetimos kariuomenės ir Vilniaus savivaldos institucijos pradėjo veikti įprasta tvarka ir leisti naujus dokumentus, ir tęsiamas iki 1795 m., kurie Lietuvos istorijoje žymi epochos pabaigą. Šaltiniai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyvo Senųjų aktų fondų komplektuose. 1677-1680 m., 1694 m., 1742-1790 m. šaltiniai beveik visais atvejais pateikia po du (ar netgi daugiau) to paties naujojo miestiečio įrašus. Metai, kai pasikartojantys duomenys apie naująjį miestietį papildo vieni kitus, yra įrašai, sudarantys patikimiausių tyrimo šaltinių dalį. Jau iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad Vilniaus naujųjų miestiečių skaičius ilgainiui keitėsi. Trumpalaikiams netaisyklingiems svyravimams didžiausią įtaką darė politiniai ir ūkiniai veiksniai. Be to, svyravimus sukelia ir cikliniai bei sezoniniai veiksniai. Sezoninių veiksnių įtaką Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiaus kaitai nustatyti padės šios kaitos sezoniškumo tyrimas. Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiaus sezoninei dinamikai būdingi ir panašumai, ir skirtumai, palyginti su viso metinio naujųjų miestiečių skaičiaus kaita bei su kaita kiekvienu metų laiku atskirai.Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiaus dinamikos sezoniniams skirtumams įtaką darė ir ilgalaikiai, ir tik tam metų laikui būdingi veiksniai. Pavasarį ir vasarą prisiekusių Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiui būdingas ilgalaikis didėjimas; rudenį ir žiemą prisiekusiųjų skaičiui būdingas ilgalaikis mažėjimas. Daugiausia asmenų į miestiečių luomą Vilniuje priimta rudenį (32.1%), mažiausiai – pavasarį (16.8%). Didėjimo aukščiausi taškai labiausiai sutapo vasarą ir rudenį (10), mažiausiai – žiemą ir pavasarį (5). Tais metais Vilniaus naujųjų miestiečių skaičiaus svyravimus turbūt veikė vienodos ar panašios prigimties veiksniai, pasireiškę įvairiais metų laikais. Kitais metais naujųjų miestiečių skaičiaus dinamikos veiksniai kiekvienu metų laiku buvo skirtingi. Sezonų lyginimas padeda išryškinti jų ypatumus. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Dinamika; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miestiečiai; Miestiečių luomas; Vilnius; Burgeois; Dynamic; Town citezens; Vilnius.

ENThis research offers and inquiry into the seasonal dynamics of the numbers of the new citizens based on the comparison of seasonal indicators with one another and the general variations in the number of citizens. The chronological boundaries of the investigation were determined by political developments which had critical influence on the preservation of sources. The research starts with 1661 - the year when the Grand Duchy of Lithuania was liberated from foreign occupation and Vilnius municipality institutions returned to normal mode of operation and resumed issuing documents and finishes with 1795 which marks the end of an era in Lithuania. The sources are kept at the funds of the early acts in the Lithuanian State Historical Archive. Almost in all cases sources dating back to the years 1677-1680, 1694, 1742-1790 provide two (or even more) records of the same new citizen. Years which feature repetitive and suppletory data on the new citizen mark the records which form the most reliable share of sources. It has been already indicated in previous research that the number of citizens was subject to change with respect to time. Short-term irregular fluctuations were mostly influenced by political and economic factors. Besides, cyclical and seasonal elements were also accountable for the variations. The research into the seasonality of the said fluctuations will help reveal the influence of seasonal factors on the changes in the numbers of the new citizens of Vilnius. Comparison of seasonal indicators with one another and the general variations in the number of citizens revealed that the seasonal dynamics of the numbers of the new Vilnius citizens manifests both - similarities and differences.Seasonal differences in the dynamics of the numbers of the new Vilnius citizens were under the influence of permanent factors as well as those characteristic of a particular season. In spring and summer the numbers of newly sworn Vilnius citizens exhibited a tendency of growth whereas in autumn and winter the tendency was that of decline. As much as 32.1% of those wishing to become citizens of Vilnius were accepted in autumn and as little as 16.8% - in spring. Most peaks in the growth of the numbers of new citizens were observable in summer and autumn (10) and fewest appeared in winter and spring (5). Concurrent cases allow the assumption that in the abovementioned years the variations in the numbers of new citizens were affected by identical or similar factors which were effective for the whole year. In cases when the directions of fluctuations were not concurrent the dynamics of numbers was affected by seasonal factors of different nature. The comparison of seasons helps spot their peculiarities. [From the publication]

• Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje : (1662-1702 m.) / Aivas Ragauskas. Vilnius : Diemedis, 2002. 477 p.
• Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 m / Agnius Urbanavičius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 383 p.