LTStraipsnyje nagrinėjami Erasmus mainų programos studentų kultūrinės ir kalbinės patirties priimančių šalių universitetuose tyrimo rezultatai. Pirmoji tyrimo dalis, kurioje nagrinėjami užsienio kalbos kompetencijos, įgytos MRU, ir įsivertinimo bei kalbinės kompetencijos svarba studijų sėkmei klausimai yra pristatyti ankstesniame Daivos Užpalienės ir Vilhelminos Vaičiūnienės (2012) straipsnyje. Tyrimui atlikti naudota 20 atvirojo pobūdžio klausimų anketa, pateikta elektroniniu būdu. Tikslinė respondentų grupė – 20 Erasmus mainų programos studentų iš skirtingų bakalauro studijų programų (MRU), kurie 2010/2011 metais studijavo 13 šalių. Tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinį tyrimo metodą (aprašomoji analizė). Tyrimo etikos sumetimais dalyviai buvo koduojami raidėmis, todėl jų pavardės nebuvo atskleistos pristatant tyrimo rezultatus, apibendrinant studentų savęs vertinimą studijuojant ir gyvenant kitoje šalyje. Šio straipsnio tikslas yra pateikti Erasmus mainų programos dalyvių patirties mokytis ir gyventi daugiakalbėje ir kultūriškai įvairioje aplinkoje tyrimo rezultatus, kuriais remiantis būtų nustatytos mobilumo metu vartotos kalbos, jų poreikis, iššūkiai ir problemos, su kuriais studentai susiduria studijų metu priimančiose šalyse dėl nepakankamos užsienio kalbos kompetencijos, studijų dalyko reikalavimų, nepažįstamos ar naujos aplinkos ir kt.Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Europos universitetai, dalyvaujantys Erasmus programose, yra geras aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje pavyzdys, kuris gali būti naudingas studentams jų profesinėse studijose. Kelių kalbų mokėjimas, profesinės užsienio kalbos įgūdžiai, įgyti MRU, lemia profesinių žinių lygį apskritai, geresnius įvertinimus studijuojant, taip pat padeda susipažinti su įvairiomis kultūromis ir praturtina asmeniškai, tai daro įtaką studentų požiūriui į gyvenimą ir studijas, gerina tarpkultūrinį supratimą tiek apie Europą, tiek apie likusį pasaulį. Tyrimo rezultatai atskleidžia įvairių kalbų mokėjimo ir vartojimo poreikį mokantis ir kasdieniame gyvenime, suprantama, šie poreikiai glaudžiai susiję ir dažnai vienas kitą papildo. Respondentų atsakymų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad anglų kalba buvo ir yra laikoma pasaulio lingua franca. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiakalbystė; Daugiakultūrė aplinka; Erasmus mainų programa; Kultūrinė įvairovė; Kultūrų įvairovė; Tarptautinis ugdymas; Cultural diversity; Cultural diversity,; Erasmus exchange programme; International education; Multicultural environment; Multilingualism.
ENArticle presents the results of a survey carried out by teachers of the Department of Foreign Languages of the Institute of Humanities at Mykolas Romeris University. The paper continues an analysis of the Erasmus exchange programme students’ cultural and language experience at universities in host countries. The first part of the research is presented in an article by Užpalienė and Vaičiūnienė (2012). The instrument of the conducted research was an interview composed of 20 open-ended questions delivered and collected online. For the analysis of the data, a qualitative research method (descriptive analysis) was applied. The target group of respondents were 20 Erasmus Exchange students of different Bachelor study programmes at MRU who studied in 13 exchange countries in 2010/2011. The study participants were coded by letters, therefore their names are not revealed in the paper. The aim of the paper is to present the results of a survey of 2010/11 Erasmus Exchange students’ experiences to study and live in multilingual and culturally diverse environment, on the basis of which to identify the languages of mobility, challenges and problems encountered during their studies in host countries due to the lack of language proficiency, subject requirements, unfamiliar or new environment, etc.The results of the survey imply that the European universities taking part in ERASMUS programmes are a good example of how the co-operation of higher education institutions of the EU Member States can benefit students in their professional studies. Multilingualism, skills of languages for specific purposes acquired at MRU lead to a higher level of professional competence, better assessments in study subjects, also help to learn about different cultures, enrich them personally, which influence students’ attitude to life and studies, improve cross-cultural understanding both in Europe and in the rest in the world. The obtained findings also suggest the demand and use of different languages both in study process and everyday communication which are closely related and complementary. In addition, the study shows that English was and is considered a global lingua franca. [From the publication]