Vietovės kultūrinio tapatumo ontologija

LTPabrėžiant vietovės kultūrinio tapatumo kognityviąją prigimtį, tai. kokias teorines ir praktines perspektyvas atveria neklasikinės teorinės paradigmos koncepcijos, detaliau nagrinėjami vietovės kultūrinio tapatumo ontologijos klausimai. Šiuo metu vietovės kultūrinio tapatumo respektavimo problematikoje nors ir pabrėžiamas istorinis urbanistinio konteksto struktūruojantis vaidmuo sprendimams, pats kontekstas paprastai suprantamas „nelanksčiai“, statiškai ontologizuojant jį vizualiai. Kita vertus, per daug sureikšminama elito nuomonė, o tai reiškia, kad refleksijų apie tapatumą ar jo respektavimui svarbų kontekstą konsensinė sritis operuoja labai siaura kognityvine baze. Paprastai neįvertinama tai, kad, nors vietovės tapatumo determinantams būdingas tam tikras regimas fizinis apibrėžtumas vietovėje, paties tapatumo ontologija turi kognityvinį (pažintinį) pobūdį, atsiskleidžia netiesiogiai - per aktyvų suvokėjo sąmonės struktūrų dalyvavimą. Tapatumo determinantus „pavaduojantiems" simptomams išaiškinti reikalinga „srautinė“ fenomenologinė visos sistemos dinamikos, kaip visumos, analizė. Fakto, kad tapatumas respektuojamas ar nerespektuojamas, pripažinimas galimas tik jei suvokimui (natūros, projekto ar reglamento) yra prieinamas tam tikras tapatumo simptomų tinklas. Tie simptomai figūruoja visiškai kitame tikrovės plane negu pats tapatumas.Determinantai netiesiogiai glaustai pristato ir istorinį kontekstą, ir dėl to, kad savyje talpina apibrėžtas sąmonės struktūras, leidžia į tapatumo respektavimo procesą per kūrybines asociacijas įtraukti ir kūrėjo sąmonėje slypinčią ar spontaniškai atsirandančią informaciją apie šiuolaikinio pasaulio kontekstą. Kritinis požiūris į vietovės kultūrinio tapatumo aprašymo ir respektavimo koncepcijas leidžia teigti, kad viena svarbiausių kliūčių, trukdančių tobulinti vietovės tvarkymo reglamentų struktūras, yra vadinamosios klasikinės paradigmos, kuri ignoruoja sprendimo lauko poliontinį pobūdį, gajumas. Norint praplėsti vietovės kultūrinio tapatumo teorinę bazę, būtina veikti neklasikinės paradigmos lauke - įsisavinti poliontinio modeliavimo metodus, žinomus žinių inžinerijoje, kogitologijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinis urbanistinis kontekstas; Kognityvioji prigimtis; Ontologija; Vietovės kultūrinio tapatumo modelis; Vietovės kultūrinio tapatumo ontologija; Vietovės kultūrinio tapatumo reiškinio kognityvioji prigimtis; Vietovės kultūrinis tapatumas; Cognitive nature; Cognitive nature of locus cultural identity; Historic urban context; Historical urban context; Locus cultural identity; Model of locus cultural identity; Ontology; Ontology of locus cultural identity.

ENThis paper, while emphasing cognitive nature of locus cultural identity as well as theoretical and practical implications comprised by the so-called non-classical scientific paradigm, concentrates on ontological aspects of locus cultural identity. Although the role of an urban historic context in structuring of decisions, concerning the respectation of locus cultural identity, is generally acknowledged, however, the context itself is mostly considered on a visual, non-cognitive basis. On the other hand, too much confidence is put on the opinion of individual experts, thus narrowing the cognitive basis of a consideration area. Although factors determining identity of locus usually possess physical configurations, ontology of identity itself exists through a fundamental cognitive dimension and is revealed indirectly - through an active participation of recipients' structures of consciousness. Factors of locus identity can be discovered through a phenomenological analysis of evolution of locus treated in terms of a dynamic system. These factors can be indirectly presented by a certain system of symptoms that can be used for testing the fact of respectation (or disrespectation) of locus identity. Factors as well as symptoms organically function on a different ontological level than the identity itself. With the help of symptoms indicating them they inform about the conditions of continuity of locus treated as a certain evolutioning (alive) subject.They indirectly present a historic context in a packaged form, and, while containing certain structures of consciousness, they can provoke related ideas and associations in the mind of contemporary agents (designers, politicians), thus including a modern context into the process of locus identity respectation. One of the main reasons, why the mentioned ontological differences of identity and its factors are not reflected in the structure of territory planning regulations (codes), is the influence of theoretical models of a classical paradigm. It would be effective to extend the theoretical basis of locus cultural identity problems by already available concepts developed in the scientific areas of knowledge engineering, cogitology. [Text from author]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology
• Menotyra / Arts