Vilnius - autorinis kūrinys ir idėjų sankaupa: natūralus miesto plėtros procesas ir juridinė jo apsauga
LTDauguma Lietuvos miestų vystėsi stichiškai, be jokių ypatingų autorinių urbanistinių projektų. Vilniuje urbanistiniai sprendimai taip pat buvo priimami vadovaujantis daugiausia praktinio, o ne estetinio pobūdžio sumetimais. Po Antrojo pasaulinio karo suaktyvėjo architektai ir urbanistai, kurių veikla iš esmės keisdavo istoriškai susiklosčiusio miesto vaizdą. Paminklosaugos (paveldo) samprata Lietuvoje kito tolydžio, nors ir labai atsilikdama nuo Europoje vyraujančių tendencijų, todėl Vilniaus miestą akivaizdžiai keičia autoriniai darbai. Pati ryškiausia tokia realizuota koncepcija - „architektūrinių kalvų“ idėja. Šiuo metu ši realizuota koncepcija yra labai kritikuojama. Kartu kuriami nauji Senamiestį saugantys apribojimai. Šie apribojimai dažnai neatitinka miesto plėtros, kuri yra neišvengiama, turint omenyje Vilniaus miesto statusą (sostinė) ir administruojamos teritorijos dydį. Pateikiamos prieštaringos miesto plėtros ir paveldosaugos šalininkų nuomonės ir nurodomi problemų sprendimo būdai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorinė koncepcija; Miesto plėtra; Reglamentas; Saugoma teritorija; Vilniaus miestas; Vilnius; Vizualinės apsaugos zona; Author's conception; Protected territory; Regulations; Urban development; Vilnius; Vilnius city; Zone of visual protection.
ENMost Lithuanian towns developed spontaneously without any special authors' urban projects. Urban solutions in Vilnius were mainly of a practical rather man aesthetical character. After the World War II architects and urbanists whose work substantially changed historically formed towns, became more active. The conception of monument protection (heritage) in Lithuania varied gradually along with lagging behind the tendencies that dominated in Europe; therefore, the results of authors' works are conspicuous in Vilnius city. The most conspicuous realized conception is an idea of "architectural hills". Presently this realized conception is strongly criticized. Alongside new regulations that protect the Old Town are under development. These regulations often do not correspond to the development of the city which is unavoidable considering the status of Vilnius city (the capital) and the size of administrated territory. Contradictory opinions supporting urban development and heritage as well as ways of solving the problems are presented in the paper. [Text from author]
- Bendrojo bei strateginio planų, planavimo dokumentų ir miesto (regionų) teritorijų raidos monitoringo sistemos ypatumai / Jonas Jakaitis, Narimantas Paliulis. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 2, p. 76-86.
- Idėjos, koncepcijos, mitai ir utopijos. Architektūrinių-urbanistinių idėjų bei koncepcijų kaita / Algis Vyšniūnas. Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 3 priedas, p. 103-106.
- Miesto bendrojo plano rengimas ir priemiesčio teritorijų urbanistinė plėtra / L. Dringelis. Urbanistika ir architektūra. 2002, t. 26, Nr. 4, p. 170-173.
- Vilniaus miesto bendrojo ir operatyviojo planavimo patirtis integruotai plėtojant miesto struktūrą ir gretimas teritorijas / J. Jakaitis. Urbanistika ir architektūra. 2001, t. 25, Nr. 4, p. 190-195.
- Vilniaus miesto centrinės dalies vizualinio identiteto apsaugos prioritetai / Zigmas Daunora. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 1, p. 12-23.
