Viešojo sektoriaus veiklos auditas : teoriniai aspektai

LTStraipsnyje analizuojami veiklos audito teoriniai klausimai. Išnagrinėta veiklos audito raida, samprata, tikslai, metodai, išskirtas veiklos audito specifiškumas. Aptartas viešajame valdyme plačiai taikomas indėlio/proceso/išeigos/išdavų (angl. – input, process/output/outcome) modelis ir jo reikšmė veiklos audite. Įvertinta, kad veiklos auditas naudoja tas pačias vadybos koncepcijas kaip ir viešojo sektoriaus programų vadovai bei vadybininkai. Tokios sąvokos kaip indėliai/procesai/išeiga/išdava, o taip pat jų koreliacijos su ekonomiškumo, efektyvumo, veiksmingumo tikslais, yra bendri įrankiai tiek vadybininkams, tiek ir veiklos auditoriams. Viešojo sektoriaus veiklos audito vystymui ir tobulinimui vis didesnį vaidmenį vaidina tarptautinės organizacijos, pirmiausia Tarptautinė aukščiausiųjų audito institucijų organizacija (toliau – INTOSAI), todėl straipsnyje daugiausia remiamasi šios organizacijos paskelbtais dokumentais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukščiausioji audito institucija; Teoriniai aspektai; Veiklos auditas; Viešasis sektorius; Lithuania; Performance audit; Public sector; Supreme audit institution; Theoretical Aspects.

ENAim of this paper is to analyze the performance audit as a specific and relatively new phenomenon in the history of auditing. The article provides framework of performance audit and states that it can be characterized as a strand of public management policy. The paper reveals that performance auditing employs the same concepts as performance management used by program managers – planning, monitoring and evaluation of how public resources are used to achieve public policy objectives. The concepts of inputs, processes, outputs, outcomes, and impact, as well as their correlation with goals of economy, efficiency and effectiveness, are common tools for public managers and public performance auditors. Basically the survey is grounded on the West countries experience and INTOSAI standards. [From the publication]