Dvinarių priebalsių samplaikų palatalizacijos akustiniai požymiai

LTStraipsnyje aptariami dvinarių priebalsių samplaikų palatalizacijos akustiniai požymiai. Pradžioje nagrinėjama, kaip bendrieji palatalizacijos tyrimo metodai priklauso nuo priebalsio pozicijos: kurie tinka prevokalinių priebalsių atveju, kurie – postvokalinių, o kurie taikytini, kai greta priebalsio nėra balsio (C->V ar V->C pereigos ). Pagrindinis ir dažniausiai taikomas yra F2 lokusų metodas (įskaitant ir „reversinį“ lokusą). Šis metodas tinka ir tiriant pirmojo samplaikos priebalsio palatalizaciją, kai tarp jo ir antrojo priebalsio susidaro fakultatyvusis balsis. Palatalizaciją rodo ir paties priebalsio spektro akustinės savybės, kaip antai (frikacijos, l (l) fonacijos) F2, spektro centroidas, santykinis antrosios formantės intensyvumas. Remiantis aptartais metodais nagrinėjama kai kurių dvinarių priebalsių samplaikų, vartojamų pietų ir rytų aukštaičių šnektose, narių palatalizacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Dvinarė priebalsių samplaika; Palatalizacija; Fakultatyvusis balsis; Formantės; Lokusai; Pietų ir rytų aukštaičiai; Priebalsių palatalizacija; Spektro centroidas; Aukštaitian; Binary consonant cluster; Binary consonant combinations, palatalization, Southern and Eastern; Facultative vowel; Formants; Loci; Palatalization of consonant, Southern and Eastern Aukštaitian; Spectral centroid.

ENDifferential acoustical cues for palatalized vs nonpalatalized consonants in binary consonant combinations are discussed. At the beginning, the dependence of the general techniques of the investigation of the consonant position is considered: the techniques applicable in the case of prevocalic and postvocalic consonants are discussed. Also the case of absence of C->V and V->C transitions is analyzed. The main and the most frequently applied is the technique of F2 loci (including the case of “reversed” locus, i.e., the V->C transition). This technique is equally helpful in the case of facultative vowel occurring in between the two consonants in a combination. The acoustical attributes of the very consonants, such as F2 (of frication or/and phonation), spectral centroid (the “centre of gravity”), and the relative intensity of the second formant, also signify the palatalized/ non-palatalized consonants. Based on the mentioned methods, the palatalization of the formants of combinations of some binary consonants that are used in the Southern and Eastern Aukštaitian dialects is analysed. [From the publication]