Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi kultūrų sampratų kontekstualizavimasis šiuolaikinėje mokykloje

LTXXI a. edukologijoje pastebimas dviejų tipų teorijų, atskleidžiančių skirtingo amžiaus žmonių grupių mokymąsi, vystymasis, t.y. pedagogika, nagrinėjanti vaikų mokymąsi ir andragogika, atskleidžianti suaugusiųjų mokymosi teoriją ir praktiką. Tačiau mokslinių šaltinių analizė leidžia daryti prielaidą, jog šiuolaikinėje mokykloje nėra skiriamas tinkamas dėmesys jų sklaidai, nepakankamai suvoktos jų ypatybės. Vaikų ir suaugusiųjų mokymosi kultūros turi nevienodas sąlygas mokykloje, nes vaikų kultūros sklaida priklauso nuo suaugusiųjų, kurie įvaldę formalųjį, į dalyką orientuotą mokymąsi. Tai jie taiko ir vaikų mokymesi, tuo stiprindami formalią kultūrą, o ne reflektyvų mokymąsi. Galima suponuoti, kad šiuolaikinė mokykla gali tapti multikultūrinė, jeigu joje plėtojasi vaikų ir suaugusiųjų kultūros, kaip įvairios, atskleidžiančios šiuolaikinio žmogaus mokymosi multikultūrinę prigimtį, tačiau tam būtina suvokti teorinius ir praktinius metakontekstus, pagrindžiančius šias dvi kultūras. Straipsnyje atlikus suaugusiųjų ir vaikų mokymąsi grindžiančių teorinių ir praktinių metakontekstų analizę bei jų mokymosi panašumų ir skirtumų analizę, galima teigti, jog vaikų mokymasis prilyginamas suaugusiųjų mokymuisi, kas, akivaizdžiai menkina besimokančiojo savivaizdį, gebėjimus, pastangas bei norą žinoti, pažinti. Esminis skirtumas tarp pedagoginių ir andragoginių metakontekstų taikymo yra besimokančiojo savarankiškumas, mokymosi procese naudojama patirtis bei gautų žinių panaudojimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modernus mokymas; Vaikų ir suaugusių mokymo kultūra; Modern learning; Children and adult learning culture.

ENIn the 21st century in educology development of two types of theories explaining learning of people of different age groups is noticed. These are pedagogy, which studies learning of children, and andragogy, which studies adult learning theory and practice. However, the analysis of scientific sources allows making an assumption that the modern school does not give much attention to dissemination of the two theories, moreover, their specific features are not fully understood. Learning cultures of children and adults have unequal conditions at school, because dissemination of children culture depends on adults, who run the formal subject-oriented learning. They apply it to children learning too thus strengthening formal culture rather than reflective learning. We can presuppose that the modern school can become multicultural if children and adult cultures develop there as different cultures revealing multicultural learning nature of the modern man, however in order to have it we need to understand theoretical and practical metacontexts in which these two cultures are based. The article presents analysis of theoretical and practical metacontexts, which ground adult and children learning, and analysis of similarities and differences of their learning. Basing of these analyses it can be stated that children earning is equalized to adult learning, what apparently diminishes the child’s self-esteem, abilities, efforts and willingness to learn. The key difference between application of pedagogical and andragogical metacontexts is independence of the learning person, experience used in the learning process and use of the learned knowledge.