Verslumo ugdymo filosofinės kryptys: klasifikacija ir raiška

LTVerslumo ugdymas grindžiamas bendraisiais ugdymo tikslais, numatytais Švietimo įstatyme (2003), nutarime dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų (2003), verslo vadybininko standarte (2000) ir tikslais, kuriuos kelia laisvos rinkos ekonomika, šiuolaikinė darbo rinka ir prasidėjęs globalizacijos procesas, tačiau nuolat vykstanti kaita socialinėje, ekonominėje ir politinėje aplinkoje koreguoja iškeltus tikslus, dėl to pastarieji nebeatitinka šiuolaikinių darbo rinkos keliamų reikalavimų. Verslumo ugdymas remiasi į etinę elgseną, nukreiptą filosofine kryptimi ir pagrįstą utilitarizmo, makiavelizmo ir protestantizmo idėjomis, ir į efektyvią veiklą, nukreipta filosofine kryptimi, kuri remiasi pragmatizmo ir konstruktyvizmo srovėmis. Į etinę elgseną nukreiptos filosofinės krypties pagrindinis tikslas – išugdyti vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru žmogumi ir laiduoti sąlygas brandžios asmenybės, kuri remiasi tautine savimone, dorovės normomis, kultūros vertybėmis, pasaulėžiūros formavimusi. Versle nuolat susiduriama su problemomis, todėl reikia ugdyti būsimo verslaus asmens gebėjimus eksperimentuoti, veikti ir tobulėti. Tai pasiekti galima remiantis pragmatizmo ir konstruktyvizmo filosofinėmis pažiūromis, kurios neigia autoritarišką pedagogą, dogmatinį, vadovėlinį mokymąsi, mokinių pasyvumą neatitinkančius gyvenimiškos tikrovės mokymosi šaltinius, prievartines ugdymo priemones ir bei skatina kurti įvairius mokymo(si) modelius bei remtis realaus gyvenimo kontekstu.Reikšminiai žodžiai: Verslumo ugdymas; Klasifikacija filosofinė; Enterpreneurship education; Philosophical trends.

ENNurturing of entrepreneurship is based by the general objectives of upbringing, foreseen in the Law on Education (2003), the provisions of the Resolution on the state educational strategy for 2003–2012 (2003), the standard for a business manager (2000) as well as the objectives, raised by the free market economy, the modern labour market and the commenced globalization process, however the continuous changes in the social, economic and political environment correct the said objectives, which results in non-correspondence between the objectives and the requirements, raised by the modern labour market. Nurturing of entrepreneurship is based by the ethic behaviour, directed philosophically and based by the ideas of Utilitarianism, Machiavellianism and Protestantism and efficient philosophically directed activities, based by the trends of pragmatism and constructivism. The main objective of the philosophical direction, directed towards ethical behaviour is to nurture the values orientations, allowing for becoming an honest person and ensure the conditions for shaping of a mature personality, resting upon national self-perception, the ethical norms, cultural values and worldview. In business one constantly faces problems therefore there is a need to nurture the future entrepreneur’s abilities to experiment, act and develop, which can be reached by resting upon the pragmatic and constructivist philosophical views, which deny an authoritarian pedagogue, dogmatic education, passiveness of learners, the educational sources, failing to correspond to reality, forced means of education and to develop different teaching/learning models, based on the real life context.